Konkurencingumo koziris – skaitmenizuoti duomenys apie įmonės turtą

Įmonėms ieškant būdų, kaip padidinti veiklos efektyvumą, dažniausiai mąstoma apie pažangesnes gamybos technologijas, verslo procesų valdymą pasitelkiant „Lean“ ar kitas populiarias metodikas. Vis dėlto kartu su bendra skaitmenizacijos tendencija į Lietuvą ateina dar viena realų ekonominį efektą teikianti galimybė – informacijos apie įmonės valdomą turtą sutelkimas skaitmeninėje erdvėje. Nors didžiausios naudos iš informacijos inventorizavimo gali tikėtis sudėtingas technologijas ir daug infrastruktūros valdančios pramonės įmonės, informacijos skaitmenizavimas – neišvengiamas visų turtui imlių kompanijų kelias.

Tvarkingi duomenys didina veiklos efektyvumą

Vakarų šalyse jau įprasta, kad pagal kompanijos poreikius struktūrizuota informacija apie kompanijos valdomą turtą yra kaupiama skaitmeninėje erdvėje. Ji ne tik palengvina strateginių sprendimų priėmimą, pasitarnauja ieškant optimizavimo galimybių, bet ir padeda sklandžiau planuoti įmonės veiklą: užtikrina saugią ir nepertraukiamą įrenginių eksploataciją perspėdama apie gedimus, informuodama apie būsimus techninius patikrinimus, detalių keitimą ir panašiai. Vis dėlto gilias pramonės tradicijas turinčioje Lietuvoje dažnoje įmonėje trūksta realią situaciją atitinkančių duomenų apie įrenginius ar statinius. Neretai jie būna sunkiai prieinami, tad prireikus informacijos paieškos užtrunka neracionaliai ilgai, stabdo būtinų sprendimų priėmimą ir generuoja veiklos nuostolius.

Jeigu pirminį statinio projektą ar įrenginio techninius dokumentus dar įmanoma surasti, tai vėliau atlikti pakeitimai, remonto darbai, atnaujinimai dažnai niekur nebefiksuoti ir neretai lieka tik juos įgyvendinusių žmonių galvose. Vadovui, ketinančiam įsigyti naujus įrenginius, plėsti gamybos plotą ar planuojančiam kitus struktūrinius bei technologinius pokyčius įmonėje, belieka spręsti kliaunantis intuicija, patirtimi ar nuomone, bet ne gerai struktūruota ir lengvai prieinama aktualia informacija,“ – sako Artūras Abromavičius, UAB „Sweco Lietuva“ prezidentas. 

Jis pabrėžia, kad šis klausimas aktualus kalbant ne tik apie statinius, bet ir inžinerines sistemas, gamybos linijas – bet kurį materialų ilgalaikį įmonės valdomą turtą. Dar skaudesni informacijos stokos padariniai gali kilti įvykus avarijai ar tiesiog sugedus įrenginiui – aiškinantis, kas konkrečiai nutiko, sustoja produkcijos gamyba, o jei į aplinką patenka teršalai, kiekviena minutė stengiantis izoliuoti gedimo padarinius tikrąja ta žodžio prasme yra auksinė

3 žingsniai link efektyvaus sprendimų priėmimo

Galimybę turėti tikslią, tvarkingą ir lengvai randamą informaciją apie turtą suteikia į visas gyvenimo sritis besismelkianti skaitmenizacija. Informacijos inventorizacija vyksta etapais, ir nebūtinai turi iš karto apimti visą įmonės valdomą turtą – pradėti galima nuo svarbiausio gamybos cecho ar pagrindinio pastato. 

„Apsisprendus dėl projekto masto, pradedama rinkti visa prieinama informacija apie jį: skenuojami ir į skaitmeninį formatą perkeliami popieriniai dokumentai, informacija renkama ir  fiziškai – apžiūrint objektą, išmatuojant, nufotografuojant statinius ir įrenginius. Šiuolaikinės technologijos – fotogrametrija, 3D skenavimas – leidžia gauti informaciją ir iš realaus fizinio daikto, tai ypač praverčia, kai jokių techninių dokumentų apie jį neišlikę. Šiame etape svarbiausia informacijos kokybė – neretai peržiūrint turimus duomenis apie įrenginį paaiškėja, kad realybėje jis seniai pakeistas ir jo techniniai parametrai jau visai kiti, nei nurodyti dokumentuose. Todėl visą surinktą informaciją turėtų patikrinti profesionalūs inžinieriai,“ – pasakoja Dainius Gudavičius, „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas. 

Antrasis žingsnis – surinktos informacijos įkėlimas į duomenų bazę – turto valdymo elektroninę platformą ir gerai apgalvota valdomo turto klasifikacija. „Jų pasirinkimas rinkoje nemažas, galima naudoti jau esančius produktus ar, pavyzdžiui, „Sweco“ specialistų sukurtą elektroninę sistemą „Sweco Project Structure“. Ją taip pat galima sukurti ir konkrečiai įmonei, atsižvelgiant į šios poreikius ir veiklos niuansus, tuomet tai bus visiškai individualus, įmonės veiklai pritaikytas produktas,“ – teigia D.Gudavičius. 

Talpinant informaciją paprastai pasitelkiami debesijos sprendimai, bet ji gali atsirasti ir vietiniame įmonės serveryje. Kadangi duomenų bus tikrai nemažai, svarbiausia iš anksto gerai apgalvoti įmonės prioritetus ir sukurti logišką informacijos apie valdomą turtą struktūrą, kad naudojimasis sistema būtų tikrai efektyvus.  

Turint tikslią susistemintą skaitmeninę informaciją apie visą įmonės turtą, atsiveria plačios jos  panaudojimo galimybės: ją galima sujungti su kompanijoje įdiegta verslo valdymo (ERP) ar kitomis analitinėmis (pavyzdžiui, apskaitos) sistemomis, integruoti į inžinerines, pastatų valdymo (BMS) ar prietaisų gyvybiškumo stebėjimo sistemas. Turimi duomenys padeda spręsti įmonės plėtros ar rekonstrukcijos uždavinius, sekti visų įrenginių aptarnavimo režimus, operatyviai reaguoti į gedimus, taigi mažėja eksploatavimo kaštai, išvengiama „degančių gaisrų“ gesinimo, racionaliau paskirstomos išlaidos. Sistema informuoja ne tik apie gedimus, bet ir apie būsimus įrenginių techninius patikrinimus, detalių keitimus, kitas priežiūros priemones. Daugiaplatformė sistema lengvai pasiekiama per tiek per stacionarius kompiuterius, tiek ir per mobilius įrenginius, tad informacija matoma ir valdoma realiu laiku.

Dar vienas privalumas – planuojant rekonstrukciją, būsimą sprendinį galima modeliuoti 3D formatu ir matyti aiškų realistišką vaizdą, kaip gamybiniai įrenginiai ar patalpos atrodys po pakeitimų. „Labai tikėtina, jog ateityje įmonės, turinčios tvarkingą informacinę sistemą, smarkiai sutrumpinančią reakcijos į gamybines avarijas laiką, mokės ir mažesnes draudimo įmokas,“ – mano A.Abromavičius. 

Aiški ateities tendencija

Informacijos skaitmenizavimas – strateginis sprendimas, kuriantis realią pridėtinę vertę įmonei: skaičiuojama, kad susisteminta ir efektyviai valdoma turto informacija pramonės verslui, kurio metinė apyvarta siekia apie 50 mln. eurų, kasmet gali padėti sutaupyti 0,5 – 1,0 milijonų eurų.  Kiek kainuos visos įmonės turimo turto informacijos inventorizavimas ir kiek šis procesas užtruks, priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, turimo turto ir projekto užmojų. Svarbiausia priimti strateginį sprendimą dėl informacijos sisteminimo, o vėliau visus darbus galima suskaidyti į mažesnes dalis, atskirus projektus, jei pernelyg sudėtinga imtis visko vienu metu. Pradėjus nuo svarbiausių įmonės taškų, mažais, pamatuojamais žingsniais prijungiant likusias sritis, visiškai funkcionuojančią informacinę sistemą galima susikurti per 3-7 metus.

Artūras Abromavičius įsitikinęs, kad skaitmenizacijos suteikiama nauda yra tokia akivaizdi, jog neišvengiamai anksčiau ar vėliau taps turtui imlių bendrovių veiklos standartu. „Susisteminta informacija ir efektyvus jos valdymas yra vienas būdų iš įmonės turto gauti daugiau naudos arba patirti mažesnes sąnaudas. Laiko klausimas, kada ši pasaulinė tendencija paplis ir mūsų šalyje. Taip, reikia nusiteikti, kad į sistemą reikės investuoti, o efektas pasijus neiškart, tačiau visgi išvengti šio strateginio sprendimo nepavyks. Aš ištikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje neabejotinai laimės tie, kurie anksčiau suvoks efektyviai valdomos informacijos apie įmonės turto teikiamą naudą ir išsiverš į priekį konkurencingumo lenktynėse,“ – tikina A.Abromavičius.

Daugiau informacijos

Dainius Gudavičius, „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas, tel. 8 5 235 7120, dainius.gudavicius@sweco.lt