Ataskaita „Ateities kūrimas pasitelkiant žiedinius duomenis“ – įrankiai „žaliajam auksui“ išgauti
Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje raginama imtis veiksmų. Mūsų vartojimo tempas yra pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atmosferoje didėjimo priežastis. Augantis gyventojų skaičius reiškia, kad toliau išteklių vis mažės. Tad atsakingai valdyti išteklius yra itin svarbu.
Galimas išsigelbėjimas – tai perėjimas prie žiedinės ekonomikos, pagal kurią atliekos yra pašalinamos. Potencialas didžiulis, nes skaičiavimai rodo, kad pasaulio ekonomika yra vos 8,6 proc. žiedinė.
Naujojoje „Urban Insight“ (liet. „Miesto įžvalgų“) ataskaitoje „Ateities kūrimas pasitelkiant žiedinius duomenis“ „Sweco“ ekspertai pateikia naujausią informaciją apie žiediškumą apstatytoje aplinkoje, t. y. sektoriuje, dėl kurio išmetama maždaug 40 proc. pasaulio išmetamųjų teršalų. Be to, Europoje kasmet susidaro 400 mln. tonų statybos ir griovimo atliekų, o tai sudaro 36 proc. visų Europos atliekų. Ekspertų skaičiavimai rodo, kad kiekvienas nugriauto pastato kvadratinis metras gali kainuoti iki 750 eurų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų.
Norėdami elgtis atsakingai, turime suprasti, ką turime ir kokius išteklius galime panaudoti. Kad tai padarytume, mums reikia duomenimis pagrįstos informacijos, nepriklausomai nuo to, ar esame vystytojai, investuotojai, projektuotojai, planuotojai, savivaldybės, ar kaip nors kitaip dalyvaujame planuojant pastatus.
Norint pereiti prie žiediškumo, reikia keisti mąstyseną. Europos tikslas – 70 proc. sumažinti neužterštų statybinių atliekų kiekį.
Naudodamiesi duomenimis ir išmaniaisiais įrankiais, pavyzdžiui, „Twinfinity“, „Cost Carbon Compass“, „Matchmaking for demolition“ arba „Revelop“ statybinių medžiagų elektronine parduotuve, galime tiksliau suprasti turimas galimybes ir priimti geresnius sprendimus.
Geresnės žinios ir išmanymas padės visais lygmenimis priimti sprendimus, kurie leis mums optimizuoti išteklių naudojimą žiedinėje ekonomikoje. Tai svarbu, ypač ankstyvajame projekto etape, kai galime padaryti didžiausią poveikį ir gauti geriausią vertės ir išleistų pinigų santykį. Kalbant apie pinigus, geresnė duomenimis pagrįsta informacija taip pat padės nekilnojamojo turto vystytojams pritraukti žaliąjį finansavimą paskolomis ir investicijomis, priėmus tokius naujus reglamentus kaip ES taksonomija, kurioje žiedinė ekonomika yra viena iš šešių pagrindinių sričių, ir Europos žaliasis kursas. Dėl žiediškumo duomenys taip pat tampa patrauklesni finansų sektoriui.
Žiedinės vertės išgavimas iš esamų pastatų
2050 m. išliks 90 proc. šiandieninių pastatų. Tai reiškia, kad turime geriau projektuoti, prižiūrėti ir pakartotinai naudoti esamą pastatų fondą. Pasak KTH Karališkojo technologijų instituto Architektūros mokyklos docento Eriko Stenbergo, turime pradėti nuo mūsų būsimų suinteresuotųjų šalių švietimo.
Pagal ES strategijos „Renovacijos banga“ tikslus iki 2030 m. bus renovuota 35 mln. pastatų. Tai žymi Europos renovacijos bangą – pastatų ekologiškumo didinimą, darbo vietų kūrimą, gyvenimo kokybės gerinimą.
Pasitelkdami įrankius, galime pastatus paversti medžiagų bankais, kurie turi daug įterptinės vertės (angl. embedded value). Apžvelkime keletą įrankių, kurie galėtų padėti suprasti ir panaudoti šią vertę, taip pat aptarkime, kaip skirtingi ištekliai galėtų praversti skirtingiems dalyviams ir kaip šie žinias gilinantys įrankiai galėtų padėti laikytis teisės aktų ir klimato tikslų.
„Twinfinity“: gyvavimo ciklo poveikio klimatui vertinimo įrankis
Europos politikos formavimo procese ir taksonomijoje pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žiediškumui ir pabrėžiama būtinybė mažinti statybinių atliekų kiekį. Europos tikslas – 70 proc. sumažinti neužterštų statybinių atliekų kiekį. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, siekia iki 2050 m. tapti visuomenėmis su nuliniu atliekų lygiu; Nyderlandų tikslas – iki 2030 m. pasiekti 50 proc., o iki 2050 m. – 100 proc. statybos žiediškumą. Šiems tikslams pasiekti reikia geresnių duomenų ir informacijos pasitelkiant skaitmeninimą.
Tie, kurie valdo savo tvarumo duomenis ir gali juos suprasti, analizuoti ir vizualizuoti, turi geresnes galimybes pritraukti žaliąjį finansavimą ir išgauti „žaliąjį auksą“.
Yra įrankių, padedančių sumažinti atotrūkį tarp pastatams būdingos, tačiau kiekybiškai neįvertinamos vertės ir sprendimų, kuriuos pagrindiniai dalyviai turi priimti, kad išgautų maksimalią vertę ir atitiktų tokius reikalavimus kaip ES taksonomijos reglamentai ir nulinio kiekio tikslai.
Norint įgyvendinti nulinio kiekio tikslus, viena iš pagrindinių užduočių yra sumažinti energijos ir eksploatavimo sąnaudas, taip pat medžiagų išmetamą anglies dioksido kiekį.
Energijos kainos, ES taksonomija ir tokia politika kaip Europos Komisijos misija „Pasiruošimas 55“ (angl. „Fit for 55“) pabrėžia, kad visoje Europoje būtina atlikti energetinį atnaujinimą. Tačiau daugeliu atvejų energetinis atnaujinimas reiškia statybinių medžiagų keitimą, dėl kurio gali susidaryti daugiau atliekų ir padidėti išmetamo anglies dioksido kiekis. Įkūnytosios anglies (angl. embodied carbon) svarba tik didės, nes vis daugiau pastatų statoma ar renovuojama pagal aukštesnius energijos vartojimo efektyvumo standartus, o tai labai sumažins eksploatacinių teršalų dalį. Taigi, tarp įkūnytojo ir eksploatacinio anglies dioksido galimas kompromisas, kurį reikia surasti ir suprasti.
Naujos valiutos žiediniams ištekliams apibūdinti
Išmetamo anglies dioksido kiekis, susidarantis gaminant 40 cm ilgio plieninę siją arba 30 kvadratinių metrų perdirbtų plytų (įprastas vonios kambario dydis), atitinka vidutinio švedo per metus išmetamų teršalų kiekį. Šiuo metu kuriami nauji standartai, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti išmetamo anglies dioksido kiekį iš panaudotų medžiagų.
Žiedinės ekonomikos nauda naujai statomiems pastatams ir esamam nekilnojamajam turtui grindžiama gilesniu supratimu apie vertę, kurią galima išgauti iš žiedinės ekonomikos, ir įvairiomis šią vertę apibūdinančiomis valiutomis, pavyzdžiui, piniginiais, aplinkosauginiais, socialiniais bei ekonominiais ir žiediniais rodikliais. Vienas iš būdų suprasti žiedinį rodiklį yra pastato komponentų, kuriuos galima išardyti ir pakartotinai panaudoti, dalis. Kitas būdas – tai vertės atotrūkio diagrama, kurioje pavaizduoti tarpusavyje susiję rodikliai, pagal kuriuos galima nustatyti žiedinę vertę.
„Nauji reglamentai ir įstatymai kelia vis didesnius reikalavimus mažinti poveikį klimatui statybos projektuose. Tuo pat metu nekilnojamojo turto savininkai turėtų atsižvelgti į ekonominius projekto aspektus. Projektai, orientuoti į žiediškumą, sujungia finansinį ir aplinkosauginį tvarumą“, – sako „Sweco“ architektė Karin Hurtig.
CO2 ekvivalentas – naujoji valiuta sudarant biudžetą
Anglis gali būti naudojama žiedinio modelio vertei apibūdinti. Vienas iš tokių „Sweco“ sukurtų įrankių vadinamas anglies dioksido sąnaudų kompasu (angl. „Carbon Cost Compass“, sutrumpintai C3). C3 padeda priimti strateginius sprendimus ankstyvuosiuose statybos vystymo etapuose, nes pirmuosiuose gyvavimo ciklo analizės etapuose padeda įvertinti ir išmetamo anglies dioksido kiekį, ir projektavimo pasirinkimų poveikį sąnaudoms.
Anglis gali būti naudojama žiedinio modelio vertei apibūdinti. Vienas iš tokių „Sweco“ sukurtų įrankių vadinamas C3 – anglies dioksido sąnaudų kompasu (angl. „Carbon Cost Compass“).
Naudodamasis šiuo įrankiu, nekilnojamojo turto savininkas gali įvertinti tam tikro pastato įkūnytosios anglies kiekį, kuriuo vėliau galėtų vadovautis priimdamas sprendimus dėl griovimo ar renovacijos strategijų. Tokie ankstyvojo etapo skaičiavimai galėtų padėti vystytojams nuspręsti, ar pastatus gelbėti nuo nugriovimo, ar išsaugoti pastatų dalis, atsižvelgiant į juose esantį įkūnytosios anglies kiekį.
Be to, šiuo įrankiu galima remtis sprendžiant dėl medžiagų tiek modernizuojant esamus, tiek statant naujus pastatus. Jis iš karto parodo, koks skirtingas tokių medžiagų kaip mediena, betonas ar plienas anglies dioksido išmetimo ir sąnaudų poveikis konstrukciniams karkasams, pamatams, fasadams ar stogams.
„Naujosios skaitmeninės paslaugos suteikia galimybę pastatų ir nekilnojamojo turto vystytojams priimti optimaliausius projektavimo sprendimus, kad pastatai būtų ekologiškai ir ekonomiškai tvarūs“, – teigia „Sweco Architects“ Tvarumo skyriaus vadovė Elise Grosse.
Nauja statyba ar renovacija?
Sprendimas, ar renovuoti, ar atstatyti, yra sudėtingas. Sprendimams priimti reikia analizės priemonių ir kiekvieno projekto supratimo. Nors kiekvieno projekto individualios aplinkybės, gyvavimo trukmė ir optimalus rezultatas neabejotinai yra unikalūs, galima išskirti tam tikras tendencijas.
Toliau pateiktoje diagramoje apibendrintai pavaizduotas 35 „Sweco“ projektų Jungtinėje Karalystėje anglies dioksido kiekis per visą gyvavimo ciklą – eksploatacinio ir įkūnytojo anglies dioksido kiekio sąveika. Projektų kategorijos – nuo lengvos renovacijos iki geriausių rinkoje naujos statybos pastatų. Vertinimas atliktas pagal Jungtinės Karalystės Karališkojo atestuotų matininkų instituto (RICS) viso gyvavimo ciklo anglies dioksido vertinimo metodiką.
Svarbiausia – surinkti duomenis. Svarbu kuo ankstesniame etape teikti pirmenybę tyrimams, pavyzdžiui, konstrukciniams tyrimams, architektūriniams tyrimams, einamiesiems energinio naudingumo tyrimams – vadinamiesiems būklės tyrimams. Ši informacija parodo, ką galima išsaugoti, o ką reikia pakeisti. Esamų medžiagų kiekybinis įvertinimas, pavyzdžiui, naudojant „Sweco“ įrankį C3, yra labai svarbus, nes jis leidžia nustatyti, kiek medžiagų ir anglies dioksido galima sutaupyti. Tai taip pat palengvina medžiagų perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą.
- Mėlyna linija.Lengvas atnaujinimas, kurio gyvavimo trukmė – maždaug 10 metų. Nors iš pradžių įkūnytojo anglies dioksido kiekis yra mažas, nuo pirmųjų iki dešimtųjų metų eksploatacinės energijos emisijos sparčiai auga. Jei norima pratęsti pastato eksploatavimo trukmę, dešimtaisiais metais reikia atlikti kapitalinį remontą, o vėliau įkūnytųjų išmetamųjų teršalų kiekis didėja.
- Geltona linija.Kapitalinis atnaujinimas, kurio gyvavimo trukmė – maždaug 30 metų. Nors šioje analizėje numatoma, kad 30-aisiais metais pastatas bus nugriautas, jei būtų atliktas visapusiškas atnaujinimas, pavyzdžiui, kaip viešbučio „Blique“ atveju, pastato nereikėtų griauti ir po 30-ųjų metų išmetamųjų teršalų kiekis galėtų gerokai sumažėti. Todėl įmanoma, kad viso gyvavimo ciklo išmetamo anglies dioksido kiekio rodikliai būtų geresni nei geriausios praktikos naujos statybos pastato.
- Žalia linija.Geriausias rinkoje naujos statybos pastatas. Ateityje galima statyti naujus pastatus, tačiau jie turi pasižymėti išskirtiniais anglies dioksido kiekio rodikliais. Pagal šį scenarijų naudojamasi efektyviausiais energijos vartojimo sprendimais. Dažnu atveju pradinis įkūnytojo anglies dioksido kiekis gali būti didesnis, tačiau esant išskirtiniams eksploataciniams rodikliams, viso gyvavimo ciklo eksploataciniai rodikliai gali pasiteisinti.
Pagrindinė šios analizės išvada yra ta, kad statybos ateitis priklauso kokybiškai renovacijai ir geriausiems rinkoje naujos statybos pastatams. Renovacija galėtų tapti standartine bet kokio projekto prielaida, kuria siekiama gerų viso gyvavimo ciklo anglies dioksido kiekio rodiklių, ir tik išnaudojus visas protingas galimybes pasiekti, kad renovacija atitiktų ir įkūnytojo, ir eksploatacinio anglies dioksido kiekio reikalavimus, būtų galima imtis naujos statybos vystymo. Ne visada yra galimybė statyti geriausius rinkoje naujos statybos pastatus, todėl renovacijos vaidmuo yra labai svarbus (viešbučio „Blique“ pavyzdys). Tačiau norint suprasti optimalų bet kurio konkretaus projekto rezultatą, būtina atlikti analizę naudojantis tokiais įrankiais kaip viso gyvavimo ciklo vertinimas arba „Sweco“ įrankis C3. Palyginus ir išanalizavus tokius duomenis konkrečiame kontekste, galima priimti geresnius sprendimus ir pasiekti geresnių rezultatų.
Iš čia kyla ir papildomas iššūkis nekilnojamojo turto savininkams, projektuotojams ir duomenų analitikams: jei galima ne tik statyti iš itin mažai anglies dioksido išskiriančių medžiagų, bet ir projektuoti pastatus, kuriuose taikomi žiediniai ateities lankstumo, pritaikomumo ir dekonstrukcijos principai, ir naudoti tą įrodančius įrankius, kodėl naujas pastatas negalėtų būti naudojamas apie 200 metų ir būti nuolat pritaikomas laikui bėgant?
Viešbučio „Blique“ pavyzdys: visas pastatas gali būti transformuotas taikant žiediškumo principus
Viešbučio „Blique“ pavyzdys parodo, kaip išgauti ir pakartotinai panaudoti esamame pastate esančius išteklius. Iš pradžių tai buvo senas XIX a. sandėlių ir biurų pastatas Stokholmo centre (Švedija). Dėl mažo lubų aukščio jį ketinta nugriauti.
Tačiau dėl jo kultūrinės ir istorinės vertės buvo surengtas konkursas pastatui transformuoti. „Sweco“ tarpdisciplininė komanda, kurią sudarė architektas, kultūros paveldo specialistas, konstrukcijų inžinierius ir medžiagų vadybininkas, parengė viziją ir transformavo sandėlį į madingą viešbutį, suteikiantį naują socialinę naudą ir stiprinantį kvartalo identitetą.
Pakartotinis panaudojimas ir žiediškumas viešbutyje „Blique by Nobis“ Stokholme. Klientas / vystytojas: „Kungsleden Fastigheter AB“. Architektės: Ewa Buhr-Berg ir Karin Hurtig iš „Sweco“. Fotografė: Jeanette Hägglund.
Kadangi trūko pastato dokumentų, buvo atlikta lazerinio skenavimo inventorizacija, siekiant jį sumodeliuoti 3D formatu. Tada komanda įvertino esamų medžiagų vertes.
Naudodamiesi skaitmeniniu pastato modeliu ir įrankiais, nesunkiai apskaičiavome, kiek iš viso viešbučio „Blique“ projekte pakartotinai panaudotose medžiagose pavyko sutaupyti įkūnytojo anglies dioksido. Bendras sutaupytas anglies dioksido kiekis siekė 3 600 tonų.
Norėdami tai paversti pinigine verte, naudojome vadinamąją šešėlinę kainą, kuri Švedijoje reiškia, kad kiekvienas CO2 ekvivalento kilogramas visuomenei kainuoja 0,7 euro. Padauginę 3 600 tonų iš 0,7 EUR/kg, padarėme išvadą, kad viešbutis „Blique“ sutaupė 2,5 mln. eurų. Be to, dėl pakartotinai panaudotų medžiagų sutaupyta 8,6 mln. eurų išlaidų naujoms medžiagoms, kurių nereikėjo pirkti. Sumažinus atliekų kiekį sutaupytos lėšos sudarė 63 EUR/m2.
Taikant žiedinius metodus viešbučio „Blique by Nobis“ projekte, iš viso išvengta 11,5 mln. EUR išlaidų. Fotografė: Jeanette Hägglund.
Taigi, galime daryti išvadą, kad už kiekvieną nugriautą grindų ploto kvadratinį metrą prarandame 750 EUR vertės.
O jei visoje Europoje pakartotinai panaudotume visus pastatus?
O jei turėtume pastatų ir turimų medžiagų išteklių visoje Europoje apžvalgą? Taip galėtume suderinti griovimo projektus su statybomis ir sutaupyti didelį išmetamo anglies dioksido kiekį, nes pakartotinai panaudotume daugiau statybinių medžiagų.
Jei ekstrapoliuotume viešbučio „Blique“ projekto rezultatus ir darytume prielaidą, kad jie būtų taikomi vos 100 tokio paties dydžio ir charakteristikų Europos pastatų, galėtume iš viso išvengti daugiau nei 1,1 mlrd. eurų išlaidų. Šis rezultatas, pagrįstas Švedijos anglies dioksido veiksniais, apima sutaupytą įkūnytojo anglies dioksido kiekį, sutaupytas naujų medžiagų sąnaudas ir išvengtas visuomenei tenkančias išlaidas, susijusias su anglies dioksido išmetimu.
Kas būtų, jei mieste sukurtume žiedinius kvartalus? Sutaupytume labai daug anglies dioksido ir sąnaudų. Išvengtume 11,5 mlrd. eurų išlaidų.
Taikydami pakartotinio panaudojimo metodą 1 000 panašių pastatų, turinčių sunkius pamatus ir konstrukcijas, pavyzdžiui, Vokietijos plattenbau, Švedijos miljonprogram ar per paskutinį praėjusio tūkstantmečio dešimtmetį statytiems komerciniams pastatams, galėtume išvengti daugiau nei 11,5 mlrd. eurų išlaidų.
Įsivaizduokite, ką galėtumėte padaryti su tokia suma. Kad ir investuoti į švarias technologijas ir atsinaujinančią energiją. Pavyzdžiui, 11,5 mlrd. eurų pakaktų investicijoms, reikalingoms didžiausiam pasaulyje jūros vėjo jėgainių parkui „Dogger Bank“ Šiaurės jūroje pastatyti.
Nuo griovimo iki pakartotinio panaudojimo projekto
Siekiant, kad skaitmeniniai įrankiai turėtų didžiausią poveikį ir iš tiesų būtų tokie naudingi kaip deklaruojama, labai svarbu, kad pagrindiniai projektų ir vystymo procesai prisidėtų prie didesnio žiediškumo užtikrinimo.
Gauti daugiau laiko, kad į projektą būtų galima įtraukti regeneruotas medžiagas
Savivaldybės ir nekilnojamojo turto savininkai atlieka svarbų vaidmenį kaip žemės ir pastatų savininkai ir vystytojai. Rengdami viešųjų pirkimų tvarką statyboms ir griovimui, taip pat per savo projektus, įrenginius ir žemės darbus jie gali daryti didelę įtaką pereinant prie žiediškumo.
Šiuo metu „Sweco“ bendradarbiauja su Malmės miesto savivaldybe dėl žiedinių viešųjų pirkimų ir projektavimo instrukcijų, susijusių su ES projektu „Žiediniai statytojai‘ (angl. „Circular Builders“).
Tačiau laiko tarpas tarp planavimo ir faktinio griovimo gali sugriauti net pačius geriausius planus. Pastato planavimas, projektavimas ir statyba, statybos leidimų gavimas ir rangos darbų pirkimas dažnai užtrunka ne vienerius metus.
Kita vertus, sprendimas dėl griovimo gali būti priimtas labai greitai, kartais vos prieš du mėnesius iki faktinio nugriovimo. Net jei pats griovimas buvo suplanuotas prieš kelerius metus, nekilnojamojo turto savininkai paprastai atideda šios informacijos paskelbimą kuo ilgesniam laikui, kad išvengtų neigiamos vietos veikėjų reakcijos į pokyčius. Tad nemenkas iššūkis yra laiku suderinti pakartotinai naudojamų medžiagų pasiūlą ir paklausą.
Siekiant, kad skaitmeniniai įrankiai turėtų didžiausią poveikį ir būtų tokie naudingi kaip deklaruojama, labai svarbu, kad pagrindiniai projektų ir vystymo procesai prisidėtų prie didesnio žiediškumo užtikrinimo.
1 Exchange Square, Londonas. Pakartotinai panaudojus pamatus ir 90 proc. konstrukcijų, įgyvendinant projektą sutaupyta 6 798 m³ betono, o tai leido sutaupyti 1 132 sunkvežimių keliones į statybvietę. Nuotrauka: Secchi Smith.
„Reclaim“ – kaip numatyti, kas bus griaunama
„Reclaim“ (regeneravimo ir ilgalaikio turto inventoriaus valdymas) – tai „Sweco“ sukurtas įrankio prototipas, kuriuo siekiama numatyti, kurie pastatai bus nugriauti ateityje. Jo tikslas – ne tik tiksliai nustatyti, kada konkretus pastatas bus nugriautas, bet jis taip pat leidžia vizualizuoti būsimą medžiagų banką platesnėje teritorijoje, užtikrintai nurodant, kurios iš tų medžiagų netrukus taps prieinamos po nugriovimo. Tai padeda sutaupyti laiko tiriant, kokias medžiagas bus galima panaudoti naujuose projektuose.
„Reclaim“ prognozės grindžiamos mašininiu mokymusi iš istorinių valdžios institucijų duomenų, pavyzdžiui, statybos metų, turto vertės, adreso ar leidimų griauti, renovuoti, savininkų santykių ir funkcijų istorijos. Algoritmas atpažįsta nugriautų pastatų duomenų dėsningumus ir nurodo pastatus, atitinkančius tų dėsningumų kriterijus.
Skirtinguose miestuose stebimi skirtingi griovimo dėsningumai. Pavyzdžiui, kai kurie miestai po karo buvo atkurti, o kiti išliko nepaliesti. Įrankis pateikia prognozę, kurioje nurodoma, kokių griovimų galima tikėtis per ateinančius 10 metų.
1 Exchange Square. Išsaugota 90 proc. esamo konstrukcinio karkaso. Išsaugotas karkaso plienas prilygsta pusei Eifelio bokšto. Klientas: „PNBJ I“ / „LaSalle Investment Management“. Pastatų priežiūra ir tvarumas: „Sweco“. Nuotraukos: Secchi Smith.
„Matchmaking for demolition“
„Matchmaking for demolition“ yra dar vienas „Sweco“ įrankio prototipas, kuriuo siekiama sumažinti laiko atotrūkį tarp planavimo bei griovimo ir geriau suderinti pasiūlą bei paklausą, kad medžiagos būtų pakartotinai panaudotos projektuojant ir statant. Ši programinė įranga ieško oficialių Švedijos savivaldybių dokumentų internete pagal tokius raktinius žodžius kaip griovimas, žemės sklypų paskirstymas ir naudojimas / plėtojimas.
Programinė įranga sukuria nuorodą į bet kurį savivaldybės dokumentą, kuriame minimi šie žodžiai, ir iš anksto informuoja architektus apie griovimo ir statybos planus konkrečioje vietovėje, kad jie galėtų juos suderinti su savo projektavimo planais statybai toje pačioje vietovėje.
Rizikos mažinimas naudojant medžiagų pasus
Medžiagų pasų paskirtis – susieti ir saugoti pastatų ar infrastruktūros projektų žiedinius duomenis, kad būtų galima priimti sprendimus dėl turto valdymo, priežiūros ar pakartotinio naudojimo. Pase pateikiami duomenys apie objektus, todėl lengviau įvertinti jų žiedinę vertę ir priimti strateginius sprendimus. Bendrovė „Sweco Netherlands“ sukūrė „Obsurv“ – internetinę valdymo sistemą, kuri vizualizuoja viešosiose erdvėse esančias medžiagas ir leidžia naudotojui įvesti duomenis apie medžiagas, taip sukuriant medžiagų pasą.
Jame pateikiama informacija, pavyzdžiui, iš kokių medžiagų pagamintas objektas, jo savybės ir numatomas gyvavimo ciklas, geoduomenys, kad būtų galima lengvai nustatyti objekto buvimo vietą ir įvertinti jo transportavimo išlaidas, ekonominiai parametrai, pavyzdžiui, kiek kainuotų jo pakartotinis panaudojimas, aplinkosauginiai parametrai, pavyzdžiui, į medžiagą jau investuotas įkūnytojo anglies dioksido kiekis, taip pat kultūrinė ir estetinė vertė.
Medžiagų pasai padeda pašalinti svarbią kliūtį, trukdančią pakartotinai panaudoti regeneruotas medžiagas, nes dokumentai ir informacija apie kilmę dažnai yra esminės pakartotinio panaudojimo sąlygos. Jie sumažina suvokiamą ar faktinę riziką, susijusią su nežinomais regeneruotų medžiagų aspektais, ir atlieka svarbų vaidmenį mažinant skepticizmą. Reikėtų pažymėti, kad žmonių elgesys taip pat yra svarbus žiediškumo veiksnys. Rizikos vengimas yra normalus reiškinys, todėl priemonės, kurios padeda spręsti šiuos klausimus, yra itin svarbios.
Skaitmeninės platformos kaip pakartotinio naudojimo žiedinės parduotuvės
Net ir nustačius esamų pastatų vertę ir radus tiesioginių ir netiesioginių būdų, kaip ta vertę pasinaudoti, didžioji dalis šios vertės negali būti konvertuota be medžiagų parduotuvės.
Kaip padidinti pakartotinį pastatų komponentų naudojimą?
Vienas iš būdų mažinti statybines atliekas – tai skaitmeninių platformų, skirtų pakartotiniam pastatų komponentų naudojimui, kūrimas, kuris vienu metu vyksta keliose Europos šalyse. Šiuo atveju siekiama sukurti pakartotinio naudojimo rinką ir geriau suderinti poreikį bei pasiūlą. Skaitmeninės platformos leidžia suinteresuotosioms šalims dalytis informacija, tenkinti naujų žiedinių paslaugų poreikį ir kurti efektyviai išteklius naudojančių materialinių išteklių valdymą. Skaitmeninant medžiagų inventorių ir įvedant jį į skaitmeninę parduotuvę, ištekliai, kuriuos galima pakartotinai naudoti ir atkurti, tampa visiems matomi.
„CC Build“ – tai atvira skaitmeninė platforma, kurioje visos šalys gali skelbti ir peržiūrėti turimas statybines medžiagas. Bendrovės „Sweco“ konsultantai yra vadinamieji supernaudotojai, aktyviai besinaudojantys platforma kelis kartus per dieną ir renkantys žiedinius išteklius savo klientams. Taip pat yra komercinių platformų, pavyzdžiui, „Loopfront“ ir „Madaster“.
Naudodamiesi šiomis programomis, nekilnojamojo turto savininkai ar savivaldybės galėtų lengvai sukurti duomenų bazę su reikiama informacija apie gaminius bei medžiagas ir efektyviai juos klasifikuoti, kad žinotų, kuriuos gaminius galima panaudoti pakartotinai išlaidų efektyvumą užtikrinančiu būdu, taip laimint daugiau laiko kūrybai.
„Vasakronan“ užmojis su „Kaj 16“ – sumažinti anglies dioksido pėdsaką, siekiant kuo daugiau naudoti pakartotinai panaudojamas medžiagas. Pakartotinio naudojimo pavyzdžiai: statybvietėje pakartotinai panaudota 6 400 m3 betono iš senojo pastato; pakartotinai panaudota 100 proc. visų kabelių kopėčių; pakartotinai panaudota 100 proc. visų plieninių durų; pakartotinai panaudota 100 proc. visų akustinių lubų biuruose; pakartotinai panaudota 100 proc. visų stiklinių pertvarų; pakartotinai panaudota 1 100 m2 fasado metalo lakštų iš senojo pastato; 100 proc. visų armatūros strypų yra iš perdirbto plieno. Nuotrauka: „Vasakronan“ / „TMRW“ / „Dorte Mandrup“.
Naujausi pokyčiai apima perdirbimo paslaugų ir skaitmeninių platformų derinimą. Skaitmeninėje platformoje galima lengvai pasiekti pakartotiniam naudojimui skirtus objektus ir „Sweco“ daugiadisciplinę patirtį perdirbimo srityje.
Dirbant su pakartotinai panaudotomis medžiagomis projektuojant reikia daugiau pastangų žiediniam sprendimui surasti, nes procesas nėra patogus dėl informacijos išskaidymo. Nyderlanduose nemažai grupių turi savo pakartotinai panaudojamų medžiagų parduotuves, kuriose parduoda savo medžiagas. Naudojant „Sweco“ įrankį „Revelop“ ketinama sukurti veiksmingesnę skaitmeninę platformą, kurioje visos suinteresuotosios šalys galėtų matyti esamas medžiagas, taip pat sukurti nuorodą į projektuotojo įrankius, pavyzdžiui, BIM (statinio informacinį modeliavimą).
Naudodamas skaitmeninės rinkos ir BIM projektavimo įrankių sąsają, projektuotojas gali sujungti duomenis apie tai, kas turima, ir pridėti dirbtinio intelekto programą, kuri suderintų paklausą ir pasiūlą, – tai atvirkštinis projektavimo procesas. Jei nėra prieinamų tinkamų medžiagų konstrukcijos dalims, projektuotojas gali pritaikyti projektą prie turimos pasiūlos – tai atvirkštinis projektavimo procesas, kurio atskaitos taškas yra turimos medžiagos.
Duomenų ekosistemos – izoliuotos informacijos vengimas
Norint priimti geresnius sprendimus ir išgauti žiedinę vertę, skirtingus duomenų šaltinius galima sujungti į duomenų ekosistemą, išvengiant izoliuotos informacijos ir sudarant sąlygas tarpfunkciniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.
Vienas iš pavyzdžių galėtų būti įvairūs ištekliai, susieti su tam tikra vertės grandine, o kitas pavyzdys – medžiagų srautas mieste. Labai svarbu, kad tiek įmonių, tiek vyriausybinės struktūros sudarytų tam sąlygas sisteminiu lygmeniu, kad visa vertės grandinė veiktų žiediniu principu. Kad visa ekosistema veiktų, reikia atsižvelgti į išteklių tarpusavio sąsajas. Turėtų būti įmanoma puikiai valdyti duomenis ir informaciją net ir esant skirtingoms organizacinėms sistemoms ir struktūroms. Daugeliu atveju užtenka informuoti apie tam tikrus įrankius.
Deja, šiandien tai ne visada įmanoma, nes vis dar egzistuoja tam tikra izoliacija kalbant apie duomenų organizavimą ir prieinamumą. Kartais taip pat sunku įtikinti organizacijas dalytis savo duomenimis, pavyzdžiui, įtikinti savivaldybę pasidalyti klimato duomenimis su privačia bendrove. Daugybė duomenų formatų – tai dar vienas iššūkis. Diskusijos dėl standartizuotų formatų vyksta jau kelerius metus, tačiau sudėtingumas, įvairovė ir pokyčių tempas apsunkina šį procesą.
Skaitmeniniai dvyniai – pastato duomenų ekosistema
Kalbant apie nekilnojamojo turto portfelius, vienas iš būdų organizuoti ir sukurti išmaniąją prieigą prie visų duomenų, reikalingų strateginiams sprendimams priimti ir ataskaitoms apie pastatus rengti, – tai sukurti skaitmeninį dvynį. Naujų pastatų atveju 3D modeliavimas tampa kasdiene sudėtingos informacijos valdymo praktika. Jis sukuria gerą pagrindą pereiti prie skaitmeninio dvynio objektų valdymo etape ir pastato eksploatacijos metu. Esamiems pastatams dažnai trūksta tinkamos ar atnaujintos dokumentacijos.
Skaitmeninis dvynys leidžia išradingiau naudoti pastato turtą nuo statybos per visą jo gyvavimo laikotarpį, pavyzdžiui, dokumentuoti jo medžiagas ir savybes, sumaniau eksploatuoti arba sukurti pagrindą naujiems verslo modeliams, pagal kuriuos suinteresuotosios šalys dalijasi ištekliais.
Čia yra visi duomenys. Tačiau kyla iššūkis – suderinti skirtingus duomenų rinkinius ir standartus konsoliduotoje platformoje, tarsi sukišti kvadratinius kaiščius į apvalias angas. „Sweco“ skaitmeninių dvynių skyriaus vadovas Stevenas Brownas.
„Twinfinity“ yra „Sweco“ sukurtas skaitmeninių dvynių įrankis, kuriuo daugiausia naudojasi komerciniai klientai. „Twinfinity“ sujungia pastato duomenis su kitais duomenimis, pavyzdžiui, tiesioginiais daviklių duomenimis (drėgmė, temperatūra, naudotojų elgsena), eksploatavimo duomenimis (energija, užimtumas), finansiniais duomenimis (nuomininkų nuomos sutartys) ar bet kokiais kitais turimais duomenimis. Taip sukuriama kelių lygmenų žiedinė vertė, pavyzdžiui, žiedinis turto valdymas, kai priimami strateginiai sprendimai dėl renovacijos ar protingesnio erdvės naudojimo.
Terminą „skaitmeninis dvynys“ dar 2002 m. sukūrė dr. Michaeasl Grievesas, o NASA buvo viena pirmųjų, panaudojusi šią technologiją savo kosmoso mokslinių tyrimų projektuose.
Skaitmeninis dvynys gali būti ne tik virtuali įrangos dalies, bet ir didesnio objekto, pavyzdžiui, pastato, gamyklos ar net viso miesto, kopija. Tvarus eksploatavimas ir tvari priežiūra užtikrina ir finansinę naudą, ir naudą klimatui. Šiuo atveju skaitmeninių dvynių koncepcija gali veikti kaip priemonė, padedanti siekti užsibrėžtų tikslų.
Paklauskite projekto vystytojų, kaip galėtume panaudoti skaitmeninį dvynį, kad sumažintume anglies dioksido poveikį?
BIM vizualizacija ir „BIMitigation“ anglies dioksido turinčios medžiagos pažymėtos skirtingomis spalvomis.
„Digi M.A.P.“ – duomenų ekosistema miesto mastu
„Digi M.A.P.“ – tai „Sweco“ sukurtas metodas, kai geografinės informacijos sistema (GIS) perduodama į naudotojų rankas. Šiandien daug duomenų, ypač GIS, tvarko GIS inžinieriai, kurie ne iki galo žino, kokie duomenys yra naudingi procese, kaip juos naudoti ir kada.
Miesto modelio sudėtingumą suprasti gan sunku. Tačiau su „Digi M.A.P.“ galima sujungti skirtingus duomenų rinkinius į skaitmeninį žemėlapį. Daugiadisciplinė komanda, filtruodama skirtingus duomenų rinkinius ir informacijos sluoksnius, gali surengti strateginę diskusiją ir gauti naujų įžvalgų apie sudėtingas miesto situacijas.
„Digi M.A.P.“ taip pat gali pasitarnauti kaip platforma, padedanti didinti projektinės ekonomikos (angl. gig economy) paslaugų apimtis. Įsivaizduokite savotišką skaitmeninį žiedinių paslaugų žemėlapį, kuriame realiuoju laiku pateikiami tokie duomenys kaip medžiagų srautai su geografine padėtimi, prognozės, kuriuos pastatus planuojama renovuoti ir nugriauti („Reclaim“), ir naujų pastatų planai, projektuojantys scenarijus į „Digi M.A.P.“. Naudodamiesi kitu „Sweco“ sukurtu įrankiu „Revelop“, projektuotojai gali įsigyti pakartotinai naudojamų objektų savo planuojamiems statybos projektams, pavyzdžiui, naudodamiesi QR kodu. Sistema atrenka tai, ko jiems reikia, iš rinkoje esančių produktų.
Kitos į projektinę ekonomiką orientuotos paslaugos galėtų teikti pasiūlymus parduotuvei, pavyzdžiui, skaitmeninę saugojimo paslaugą. Ji nustato tinkamus saugojimo variantus, pavyzdžiui, nepakankamai naudojamas sandėliavimo patalpas su galimybe saugoti medžiagas, gabenamas iš seno pastato į naują projektą. Kitas toks pavyzdys – „Matchmaking for demolition“.
Norint iliustruoti dalijimosi ištekliais potencialą žiediniam transportui, galima paminėti „LogTrade“ – programinę įrangą, kurią miestai gali naudoti prekėms pervežti naudodamiesi laisvai samdomo / trumpalaikio darbo paslaugomis. Pavyzdžiui, jei langus iš griovimo aikštelės reikia pervežti į statybvietę, jie bus paženklinti QR kodu, o laisvai samdomo / trumpalaikio darbo paslaugos platforma susies prekes su atitinkamu vežėju. Bet kuris pašalinis asmuo galėtų pasisiūlyti pervežti medžiagas ir prekes, taip prisidėdamas prie žiedinės pervežimo sistemos mieste kūrimo.
„Labai svarbu, kad organizacijos sugebėtų prisitaikyti prie greitai kintančios duomenų aplinkos ir domėtųsi sparčiai kuriamais įrankiais. Nauji metodai gali sutrikdyti visą vertės grandinės logistiką ir verslo modelius, o tai leistų padidinti žiedinės vertės kūrimą“, – sako „Sweco“ Atliekų ir išteklių valdymo vyresnysis konsultantas Alastairas Carruthas.
Rekomendacijos
Nors žiedinės visuomenės privalumai tampa vis labiau žinomi, procesas jos link yra mažiau suprantamas. Pasinaudodama sparčia technologijų pažanga, „Sweco“ sukūrė geriausios praktikos ir ateities įrankius, padedančius kurti vertę nekilnojamojo turto ir statybos sektoriuose.
Tikimės, kad šioje ataskaitoje pateikti vaizdai įkvėpė jus apmąstyti savo pačių žiedinės vertės kūrimą ir kad padėjome jums suprasti, kaip panaudoti duomenis, žinias ir informaciją, kad priimtumėte geresnius sprendimus ir paskatintumėte statybos pramonės žiedinę transformaciją.
Ką galite padaryti?
- NUSTOKITE GRIAUTI VERTĘ. Už kiekvieną nugriautą kvadratinį metrą prarandame 750 EUR vertės. Nustokite griauti žiedinę vertę ir pažvelkite į renovaciją ir modernizavimą, kaip alternatyvą atstatymui.
- SUKURKITE VERTĘ IŠ ESAMŲ PASTATŲ. Naudokite tai, ką turite, ir išvenkite išmetamųjų teršalų, išlaidų ir atliekų, taip vykdydami ES reikalavimus. Duomenų įrankiai yra labai svarbūs, norint apžvelgti išteklius ir gauti informacijos, reikalingos įterptinėms vertėms iliustruoti ir išmintingesniems žiediniams sprendimams priimti.
- GAUKITE GERIAUSIĄ VERTĖS IR IŠLEISTŲ PINIGŲ SANTYKĮ. Žiediniai sprendimai ankstyvajame projekto etape – projektuojant – padarys didžiausią poveikį aplinkai ir leis gauti geriausią vertės ir išleistų pinigų santykį. Kartu su įvairių sričių ekspertais naudokite duomenimis grindžiamus projektavimo įrankius, kad suprojektuotumėte gaminius ir pastatus, veikiančius uždarojo ciklo išteklių sistemose.
- APIBŪDINKITE VERTES NAUJOMIS VALIUTOMIS. Žiedinės vertės kūrimas apima ne tik finansines, bet ir įvairių rūšių vertes. Jos apibūdinamos skirtingais vienetais: piniginė vertė – eurais, energinė vertė – kWh, poveikio klimatui vertė – CO2 ekvivalentu, pritaikomumo, surinkimo ir išardymo – žiediškumo rodikliu ir kt.
- TAIKYDAMI ŽIEDIŠKUMO POŽIŪRĮ IŠVENKITE RIZIKOS. Žiediškumas yra priemonė, padedanti pasiekti nulinio anglies dioksido kiekio ar net teigiamo anglies dioksido balanso pastatų tikslą. Tikėtina, kad anglies dioksido mokestis taps realybe nekilnojamojo turto bei statybos sektoriuose. Uždarojo ciklo, išradingos ir veiksmingos sistemos taip pat yra mažiau veikiamos išorinės rizikos, pavyzdžiui, kainų šuolių ir medžiagų trūkumo.
- IŠGAUKITE „ŽALIĄJĮ AUKSĄ“. Tie, kurie valdo savo tvarumo duomenis ir gali juos suprasti, analizuoti ir vizualizuoti, turi geresnes galimybes pritraukti žaliąjį finansavimą ir išgauti „žaliąjį auksą“.
- VALDYKITE SAVO PASTATUS IR DIRBKITE IŠMANIAU. Skaitmeniniai dvyniai gali padėti efektyviau naudoti erdves ir plotus. Peržiūrėkite, ar galite pritaikyti išplanavimą ir erdves arba pakeisti jų paskirtį, kad geriau optimizuotumėte erdvę.
- SUJUNKITE DUOMENIS SU PATIRTIMI. Vien duomenų nepakanka. Strateginių sprendimų priėmimas yra sudėtingas, tad reikia ir duomenimis pagrįstų įrankių, ir ekspertų dialogo.
- NEBEŠVAISTYKITE LAIKO. Patobulinę duomenų valdymą, sutaupysite iki 80 proc. savo laiko. Skirtingi duomenų formatai, sąvokos, matavimai ir sistemos kelia iššūkių, todėl labai svarbu siekti sukurti bendrą leksikoną. Duomenų bazių struktūroms, pavyzdžiui, BIM, reikia pakankamai lankstaus „žodyno“, kad būtų galima susieti įvairius vartojamus terminus.
- ORIENTUOKITĖS Į ATEITĮ IR BENDRADARBIAUKITE. Besikeičiančiame pasaulyje nepakanka dabartinės geriausios praktikos. Nuolatinis įrankių kūrimas yra spartus ir trikdantis. Organizacijos ir įmonės turėtų žvelgti į ateitį ir pereiti nuo geriausios praktikos kopijavimo prie ateities praktikos, grindžiamos dalijimusi žiniomis, įrankiais ir pavyzdiniais projektais, kūrimo. Bendradarbiavimas ir galimybė naudotis esama informacija skatina kurti vertę. Nesvarbu, kokie galingi būtų įrankiai, izoliuota organizacija rizikuoja prarasti kūrybinę pridėtinę vertę, kurią sukuria bendradarbiavimas.
Apie autorius
Elise Grosse yra „Sweco Architects“ Tvarumo skyriaus vadovė Švedijoje. 
Ji yra įgijusi architektūros magistro laipsnį, sertifikuota IBN pastatų biologė ir šiuo metu neakivaizdiniu būdu studijuoja doktorantūroje bendro kūrimo srityje. Savo tyrimuose ji kuria kolektyvinės informacijos procesų metodus, skirtus projektų tvarumui didinti. Elise turi tarptautinę patirtį (Dominika, Berlynas ir Los Andželas) ir platų tarptautinį žmonių, turinčių bendrų interesų, tinklą. Dėl savo išradingumo, iniciatyvumo ir tvirto tikėjimo dirbti dėl tvaresnio pasaulio ji tapo eksperte, padedančia komandoms kurti naujas partnerystes siekiant tvarios apstatytos aplinkos ir novatoriškų sprendimų pasitelkiant bendro skirtingus požiūrius turinčių konsultantų kūrimo procesą. Ji ypač domisi skaitmeninių įrankių bei grupės kūrybiškumo sąveika ir yra įsitikinusi, kad tokie metodai gali padėti įveikti mūsų bendrus egzistencinius iššūkius. Ji dirba tvariai užstatytos aplinkos verslo plėtros srityje, inicijuoja mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, remia ateities praktikas, vadovauja organizacinei plėtrai, skaito pagrindinius pranešimus ir moderuoja konferencijas.
El. p. elise.grosse@sweco.se
Alastair Carruth dirba „Sweco“ Aplinkos ir planavimo skyriuje Malmėje, Švedijoje. 
Jis prisidėjo prie įvairių projektų, skirtų žiedinės ekonomikos spartinimui, įskaitant paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms bei viešojo sektoriaus organizacijoms diegiant naujus verslo modelius, rengiant savivaldybių ir regionų žiedinės ekonomikos strategijas, kiekybiškai vertinant esamus išteklius ir sudarant jų žemėlapius, kad būtų galima geriau taikyti žiedinės ekonomikos modelius. Jis taip pat padėjo organizacijoms praktiniais išteklių valdymo klausimais, tokiais kaip pervežimas ir saugojimas, atliekų tvarkymo reguliavimo reikalavimų, standartų ir sertifikavimo reikalavimų supratimas bei pakartotinai naudojamų ir perdirbtų medžiagų rinkų ir paslaugų kūrimas. A. Carruthas taip pat yra dirbęs infrastruktūros statybos srityje, susijusioje su aplinkosaugos valdymu.
El. p. alastair.carruth@sweco.se
Naudinga informacija
Naujausias „Miesto įžvalgų“ tinklalaidės epizodas anglų kalba: Going circular in Europe
Žiediškumo link – pristatome naująją 2022 m. „Urban Insight“ temą!