Ne atliekos, o žaliavos: kaip neeksploatuojamus pastatus išnaudoti naujoms statyboms

Gyvavimo ciklą baigiantys pastatai turėtų būti vertinami ne kaip našta, o kaip medžiagų bankai, kuriais turime naudotis statydami naujus pastatus, neseniai vykusioje „Verslo žinių“ konferencijoje sakė „Sweco Lietuva“ tvarumo grupės vadovas Tomas Dauskurdas. Pranešimą „Duomenys ir įrankiai žiedinėje statyboje: kaip išgausime žaliąjį auksą“ skaitęs specialistas su daugiau nei 800 klausytojų pasidalijo savo įžvalgomis, kokių tvarių žingsnių turėtų imtis statybų sektorius artimiausioje ateityje.

„Mus visus stipriai paveikė pastarųjų metų iššūkiai – klimato kaitos padariniai, karas, pandeminė situacija. Statybų sektorius visame pasaulyje susidūrė ne tik su išaugusia paklausa, bet ir su pandemijos sąlygotomis logistikos problemomis, vėlavimais, medžiagų trūkumu ir galiausiai – aukštesnėmis kainomis. Be to, didėjant planetos gyventojų skaičiui, mažėja turimų išteklių kiekis, o vartotojiškas gyvenimo būdas smarkiai prisideda prie taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje didėjimo. Vienas iš šios kompleksinės problemos sprendimų, siūlomų ir Europos Sąjungos, yra žiedinės ekonomikos principų taikymas, kai užuot gaminę naujus daiktus, pakartotinai naudojame jau turimus“, – įžvalgomis dalijosi Tomas.

Tomas Dauskurdas sako, kad motyvas tvarumo konferencijoje kalbėti apie statybų sektorių yra labai paprastas: 5 pramonės šakos – plieno, cemento, plastiko, aliuminio ir popieriaus gamyba – į aplinką išmeta daugiau nei pusę visų anglies dioksido emisijų. Visų šių medžiagų, išskyrus popierių, pagrindinė vartotoja yra statybos pramonė.

„Apskaičiuota, kad vien Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 400 mln. tonų statybinių atliekų. Viena pagrindinių tai sąlygojančių priežasčių – savo gyvavimo ciklą baigiantys pastatai paprasčiausiai yra nugriaunami. Tik 20–30 proc. šių statybos ir griovimo atliekų yra perdirbamos arba pakartotinai panaudojamos. Kita vertus, tikėtina, kad 2050 m. apie 90 proc. dabartinių pastatų vis dar egzistuos. Pastatuose esančioms medžiagoms ir elementams pagaminti nebereikia gamtinių išteklių, todėl, juos naudojant pakartotinai, ne tik užkertamas kelias pertekliniam vartojimui, bet ir sumažinamas potencialių atliekų kiekis“, – teigė pranešėjas.

Tomas skatina baigiančius gyvavimo ciklą pastatus, kuriuos šiuo metu matome kaip tam tikrą naštą, paversti į medžiagų bankus, išmokti įvertinti jų potencialą ir tinkamai išnaudoti. Pranešimo metu jis pasidalijo praktiniais pavyzdžiais, Sweco sukurtais įrankiais, kurie sprendžia tvarumo ir žiediškumo klausimus, taip pat pristatė medžiagų pasų idėją ir skaitmenines medžiagų dalijimosi platformas.