„Sweco Lietuva“ specialistai. Karolis Šlekaitis: „Svarbiausia yra suprasti, ko klientui toje situacijoje reikia ir kaip aš tai galiu geriausiai įgyvendinti per duotą laiką.“

„Sweco Lietuva“ kolegos, visi iki vieno, kalbėdami apie Karolį, tvirtina, kad su juo lengva dirbti, sektinos darbo vertybės, patinka paprastumas sprendžiant problemas. Pradėjus domėtis Karolio Šlekaičio, dirbančio ŠVOK, šilumos tiekimo ir suspausto oro sistemų projektavimas srityje, profesiniu keliu išaiškėja, kad jis dar ir mokosi dviejose aukštosiose institucijose, intensyviai domisi BIM sritimi, dirba su vietiniais ir tarptautiniais projektais. Šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu kviečiame paskaityti interviu su Karoliu, pasisemti motyvacijos ir noro domėtis savo mėgstamo darbo sritimi.

Kaip atsidūrei inžinerijos srityje?

Manau, viskas natūraliai susidėliojo į vietas. Jau nuo mokyklos laikų man patiko tikslieji mokslai. Gerai sekėsi matematika, fizika, patiko spręsti galvosūkius ir problemas. Taip pat giminėje buvo inžinierių, matyt, buvo užkoduota kraujyje.

Šiuo metu mokaisi net dviejose vietose – VGTU ir Pietryčių Suomijos taikomųjų mokslų universitete. Kaip spėji suderinti mokslus ir darbą vienu metu?

Jei atvirai, tai sekasi sudėtingai. Jau kurį laiką esu „amžinas studentas“. Man prisijungus prie „Sweco“, atsivėrė puiki galimybė išbandyti save bendradarbiaujant su įmonės kolegomis iš Vokietijos. Tuo pat metu tai pareikalavo daug pastangų, ilgų darbo valandų ir greito adaptavimosi prie kitos rinkos subtilybių. Mokslai liko už nugaros, o aš žygiavau pirmyn profesiniu keliu. Nepadėjo ir lankstus Suomijos universiteto požiūris – ten leidžiama pabaigti mokslus per 10 metų, o mes visi puikiai žinome, kaip sekasi darbai, kai nėra apibrėžto pabaigos termino. Tačiau dabar jau darbuojuosi ties tuo ir kitais metais planuoju užbaigti ir šį savo projektą.

Techninės žinios yra inžinieriaus specialybės pagrindas. Kokios kitos kompetencijos yra svarbios vykdant veiklą?

Žinios yra labai svarbu. Ir ne tik savo srities žinios, daugelis mūsų sričių yra glaudžiai persipynusios, tad reikia suprasti ir kitas inžinerines dalis. Taip pat svarbu yra noras surasti geriausią sprendimą konkrečiai situacijai, pastabumas detalėms, kruopštumas ir atkaklumas. Kol nesi sukaupęs daug profesinių žinių, pastarosios savybės padeda greičiau augti savo srityje ir tobulėti kasdieniame darbų fronte.

Dirbi su skirtingų rinkų klientais. Kokiais principais vadovaujiesi bendraudamas su klientais? Ar skiriasi bendravimas su skirtingų šalių klientais?

Šiuo požiūriu stengiuosi bendrauti vienodai. Svarbiausia yra suprasti, ko klientui toje situacijoje reikia ir kaip aš tai galiu geriausiai įgyvendinti per duotą laiką. Žinoma, skirtingose rinkose dėmesys kreipiamas į skirtingus dalykus, priimtinos skirtingos praktikos. Tiesiog stengiuosi įsiklausyti į klientą ir spręsti jo problemas taip, kaip galiu geriausiai.

Tvarumas, skaitmenizavimas ir urbanizacija yra svarbios kryptys vystant šiuolaikinę inžineriją. Kaip jos atsispindi ŠVOK srityje?

Tai dabar labai daug kur akcentuojama. Tai parodo ir vis griežtėjantys reikalavimai tiek pastatams, tiek inžineriniams įrenginiams. Toks reglamentų griežtinimas verčia visą sektorių judėti į priekį, ieškoti vis tvaresnių ir inovatyvesnių sprendimų. Dabar įrenginių valdymas išmaniaisiais telefonais jau tapo standartinės komplektacijos dalimi. Vis daugiau įrenginių automatizuojami, jie tampa vis protingesni. Šie pokyčiai ir toliau formuos rinką, vers sektorių judėti pirmyn ir mes visi turime prie to prisitaikyti.

Kurie tavo vykdyti projektai tau buvo įsimintiniausi? Pasidalink įgyvendintais sprendimais, kuriais didžiuojiesi.

Kol kas įsimintiniausias projektas yra elektros transformatorinė Oberzier miestelyje, Vokietijoje, netoli sienos su Belgija. Projektas neeilinis ir nors jame dirbu ne visai savo srityje – tvarkau visą 3D modelį, tiek pastatus, tiek infrastruktūros elementus – sausį jau bus treti metai, kaip sėkmingai bendradarbiaujame su kolegomis iš Kelno biuro.

Taip pat norėčiau paminėti „Hollister“ gamyklos projektą. Projektas įsiminė ne vien savo inžinerinių sistemų skaičiumi ir galingumu, bet ir labai operatyviu ir sklandžiu įgyvendinimu. Manau, visi didelės komandos nariai džiaugiasi šiuo projektu ir pasiektu rezultatu per labai trumpą laiką.

Tu esi vienas iš „Sweco Lietuva“ BIM grupės narių. Kokia dabar BIM situacija Lietuvoje? Kaip ji keičiasi?

Terminas BIM pastaraisiais metais naudojamas vis dažniau ir dažniau, visi su tuo jau esame susidūrę. Šis projektavimo aspektas žengia koja kojon su skaitmenizavimo ir procesų optimizavimo tendencijomis rinkoje. Pamenu, man prisijungus prie „Sweco“ kolektyvo, mano pirma užduotis buvo įsisavinti „Revit“ programinę įrangą, skirtą 3D modeliavimui. Šiandien tai jau tapo mūsų skyriuje pagrindiniu darbo įrankiu, palengvinančiu kasdienes užduotis.

Tačiau BIM nereikėtų suprasti vien tik kaip 3D modelio sukūrimo. Projektavimo etape sukurtas modelis pagal idėją turėtų būti ir toliau naudojamas eksploatacijoje. Ši praktika Lietuvoje kol kas retai taikoma. Klientai kol kas mato tai kaip papildomą paslaugą, o ne būtinybę. Manau, ši situacija neišvengiamai keisis, klientai vis labiau supras BIM modeliavimo teikiamus privalumus ir mes jau būsime pasirengę žengti kitą žingsnį, kai to prireiks.

Kokios yra sėkmingo projekto sudedamosios dalys?

Manau, komandinis darbas yra svarbiausia dalis. Aiški ir laiku atliekama komunikacija, atsakomybių pasiskirstymas ir operatyvus problemų sprendimas yra būtini sėkmingam projekto įgyvendinimui. Dažnai pasitaiko trikdžių iš išorės: įvairūs derinimai su institucijomis, pasikeitę kliento norai ar reikalingos darbui informacijos vėlavimas. Tačiau tik operatyvus komandinis darbas padeda šiuos iššūkius įveikti ir laiku pristatyti kokybiškai atliktą projektą.

Tu turi sukaupęs didžiulę darbo su tarptautiniais projektais patirtį, jie dažniausiai būna derinami nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu dabar, kai didžioji dalis žmonių dirba iš namų. Kokie būtų tavo patarimai užtikrinti sklandų darbą dirbant nuotoliniu būdu?

Iš tiesų, derindamas įvairius projekto klausimus, turėdavau labai daug ir ilgų virtualių skambučių. Tai ir yra svarbu sklandžiam darbui užtikrinti. Spręsti problemas čia ir dabar, aiškiai ir laiku komunikuoti. Padeda ir reguliarūs projekto eigos aptarimo skambučiai. Žinoma, reikia labai saikingai pasverti visų skambučių poreikį, juos organizuoti tik, kai tam yra būtinybė. Juk turi likti laiko ir darbui