00 for ""

„Sweco Lietuvos“ specialistai. Karolis Juodaitis – žmogus, prisidėjęs prie visų Lietuvos oro uostų projektavimo

Jei reikia išspręsti orlaivių judėjimo ar parkavimo klausimus Kauno ar Vilniaus oro uostuose, Karolis Juodaitis, vadovaujantis Infrastruktūros padalinio inžinierius, yra pirmasis, į kurį kreipiasi ne tik kolegos, bet ir Lietuvos oro uostų projektų vadovai.

Kaip atėjai į inžinerijos sritį?

Nuo vaikystės domėjausi inžinerija – su broliu savo jėgomis pasistatėme namelį medyje. Mokykloje patiko skaičiai ir jau tuo metu svarsčiau stoti į inžineriją. Ateityje visi apmąstymai pasitvirtino, tad nusprendžiau studijuoti kelių inžineriją. Ši sritis žavi tuo, kad mūsų suprojektuoti objektai brėžiniuose atrodo maži, bet įgyvendinti  – dideli.

Kada prisijungei prie „Sweco“ ir už ką tu atsakingas įmonėje?

Prisijungiau prie „Sweco Lietuvos“ 2014-ųjų liepą, ką tik baigęs studijas. Dirbu Kelių skyriuje, prisidedu prie infrastruktūros objektų kūrimo ir įgyvendinimo, nors jau 3-ejus metus mano pagrindinė sritis – oro uostų statinių projektavimas, jis apima kilimo ir tūpimo, riedėjimo takus, peronus ir jų infrastruktūrą.

Kaip ir minėjai, dabar darbuojiesi aviacijos srityje. Gal gali papasakoti, su kuriais oro uostais esi dirbęs ir kokius projektus parengęs?

Esu prisidėjęs prie visų Lietuvos didžiųjų oro uosto rekonstravimo projektų. Vilniaus oro uoste atlikome kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, šiaurinio perono praplėtimo projektą, čia dabar vyksta statybų procesas.

Brėžiniuose plotas atrodo mažas, bet nuvykęs į objektą pamatai – plotai dideli, peronas praplečiamas iki 7 ha. Taip pat esame rengę naujai pastatyto Vilniaus oro uoste VIP terminalo aikštelių pertvarkymo, D ir E riedėjimo takų kapitalinio remonto ir naujojo riedėjimo tako projektus. Paskutinis bendradarbiavimas su Vilniaus oro uostu – orlaivių nuledinimo aikštelių projektas, jo tikslas yra surinkti ir nuvesti perdirbimui paviršines nuotekas, susidariusias nuo ant lėktuvo purškiamų skysčių atsiradusiam ledui pašalinti. Toks sprendimas prisideda prie aplinkos saugojimo.

Kauno oro uoste suprojektavome pietinį peroną, jame yra laikomi dideli arba nenaudojami orlaiviai. Atlikome riedėjimo tako A, viso šiaurinio perono rekonstravimo projektą, radome optimaliausią orlaivių išdėstymo schemos sprendimą, kad tilptų kuo daugiau orlaivių. Taip pat suprojektavome naują riedėjimo maršrutą prie naujai statomų orlaivių aptarnavimo angarų.

Mažiausiai prisidėjau prie Palangos oro uosto, tačiau dalinausi savo sukaupta patirtimi su kolegomis, projektuojant kilimo ir tūpimo taką, riedėjimo taką bei peroną.

Kokius iššūkius dažniausiai reikia išspręsti ir kas yra svarbiausia klientams oro uostų projektuose?

Šiuo metu visi Lietuvos oro uostai plečia savo pajėgas, tad jiems yra svarbu rasti sprendimą, kaip sutalpinti kuo daugiau orlaivių stovėjimo aikštelių kuo mažesniame plote. Taip pat projektuojant reikia atitikti specifinius reikalavimus, keliamus šiai sričiai, pavyzdžiui, kokiu atstumu gali būti orlaiviai nuo kilimo ir tūpimo tako, kokiu kampu stovėti, kurioje vietoje numatyti orlaivį, kad nepatektų į tam tikrą plokštumą. Vykdant plėtimosi projektus taip pat didėja aplinkos apsaugos svarba.

Kaip tu sieki užtikrinti klientų pasitenkinimą ir koks yra sėkmingo projekto receptas?

Svarbiausi dalykai yra inžinieriaus kompetencija, tikslumas ir operatyvūs atsakymai į iškilusius klausimus. Stengiuosi šiais dalykais vadovautis rengdamas projektus. Taip pat džiugina, kad klientai vertina mano darbą ir paskambina pasikonsultuoti projektavimo klausimais.