„Sweco Lietuvos“ specialistai. Renata Šimkienė: „Didžiuojuosi prisidėdama prie aplinkosaugos ir taršos mažinimo“

Dabartinio pasaulio kontekste galima pastebėti vis didėjantį aplinkosaugos temų aktualumą. Renata Šimkienė, projektų vadovė, yra tarsi jungiamoji grandis tarp visuomenės ir klientų aplinkosaugos projektuose, ji užtikrina abiejų pusių dialogą, o kartu vykdo tikslą – mažinti taršą aplinkoje ir kurti tvarią ateitį.

Kas tu tokia, kokias studijas baigei, ką veiki „Sweco Lietuvoje“?

Visada bijojau kraujo, todėl žinojau, kad medicinos studijos būtų ne man. Pasirinkus visuomenės sveikatos studijas net neįtariau, kad studijų metu besimokant anatomiją, fiziologiją ar biochemiją teks visus žmogaus kaulus iščiupinėti, su varlėmis susidraugauti per laboratorinius užsiėmimus bei pirštus durstyti imant kraują, tačiau ko nepadarysi dėl gerų pažymių. Taigi po 7 metų mokslų tapau diplomuota visuomenės sveikatos specialiste, magistro studijas baigusi Kauno medicinos universitete. Į „Sweco Lietuvos“ šeimą buvau priimta prieš daugiau kaip ketverius metus. Dirbu Aplinkosaugos ir planavimo skyriaus Vandentvarkos padalinyje projektų vadove. Šiuo metu mano veikla ir atsakomybė kinta priklausomai nuo projektų, vienuose esu visuomenės sveikatos specialistė, atsakinga už poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kituose – projekto vadovė, atsakinga už projekto valdymą ir jo įgyvendinimą, ir pan.

Kaip atėjai į aplinkosaugos sritį?

Dar studijų metu, kaip gerai besimokanti ir praktikos metu užsirekomendavusi studentė, buvau pakviesta dirbti į valstybinę instituciją, visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kalvę – Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Jame dirbau apie 10 metų sveikatos ugdytoja, vėliau – kontroliere. Supratusi, kad mieliau būtų dirbti kitoje „barikadų“ pusėje, t. y. privačiame sektoriuje, įgijau poveikio visuomenės sveikatai vertinimo licenciją ir buvau pakviesta prisijungti prie tuometinio Aplinkos apsaugos padalinio.

Kas tave darbe labiausiai žavi?

Visų pirma, prisidėti prie planuojamos įvairios veiklos ir jos plėtros sukeliamos fizikinės, cheminės ar kt. taršos mažinimo, kad ji neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip pat patinka projektų įvairiapusiškumas ir kad kiekvienas projektas turi ne tik pradžią, bet ir labai aiškią pabaigą. Pasibaigus projektui, žinai, kad tavęs laukia nauji iššūkiai.

Su kokiais projektais šiuo metu dirbi?

Dirbau prie labai įdomaus projekto „Sveikatos priežiūros mokyklose tyrimas“, vykusio visos Lietuvos mastu. Tyrime dalyvavo ir buvo apklausti beveik 3000 mokinių, 320 mokyklos vadovų, 320 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, daugiau kaip 800 mokinių tėvų. Neseniai buvo baigta studija „Elektromagnetinių laukų leistinų parametrų nustatymas Lietuvos perdavimo tinklo oro linijų apsaugos zonose“, kurios metu reikėjo ne tik gilintis į oro linijų sukeliamų elektromagnetinių laukų temą, bet ir artimai susipažinti su 110 ir 330 kV oro linijomis braidant po Lietuvos pievas ir ieškant matavimams tinkamų taškų.

Šiuo metu darbuojuosi prie daug įvairiapusiškų projektų – „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano strateginiu pasekmių aplinkai vertinimo, „Plungės vėjo energija“ planuojamų 39 vėjo jėgainių statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo, polikarbonato plokščių gamybos Vilniuje poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo UAB „Mestilla“ gamykloje poveikio aplinkai vertinimo, Žemųjų Panerių vandenvietės gręžinių ir vandentiekio vamzdynų rekonstravimo, vandens ruošimo įrenginių statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka.

Koks yra aplinkosaugos projektų išskirtinumas ir iššūkiai?

Susiduriame su iššūkiais rengiant projektus – užsakovai nenori keistis, ieškoti naujų sprendimų siekdami mažinti taršą, o derinimo, viešinimo procese visuomenė būna iš anksto neigiamai nusistačiusi. Projektuose aktyviai dalyvauja visuomenė ir galima pastebėti vis didėjančią visuomenės įsitraukimo ir sąmoningumo tendenciją. Kiekviena ūkinė veikla turi savo specifinius taršos šaltinius, tad kiekvienam projektui reikia ieškoti unikalių sprendimų. Kaip visuomenės sveikatos specialistei man labai svarbu, kad mūsų užsakovų planuojama ūkinė veikla ar jos plėtra neturėtų neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. Didžiuojuosi, kad galiu prie to prisidėti.

Ar pastebėjai pokyčių klientų projektų prioritetuose?

Pastebiu tendenciją, kad klientai kuo toliau tuo dažniau nori, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai ne tik parengtų, suderintų dokumentaciją, tačiau ir patys pasiūlytų prevencines priemones, kurios padėtų išvengti, sumažinti taršą. Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas kvapų valdymo temai, o poveikis klimatui – vis labiau aktualėjanti tema.

Tau tenka derinti abiejų pusių – klientų ir visuomenės – interesus. Kaip pavyksta suderinti kartais išsiskiriančias nuomones?

Nuomonės labai dažnai išsiskiria. Žmonės domisi aplinkos apsauga, rūpinasi savo sveikata, dažnu atveju jų baimės kyla iš nežinojimo, nesupratimo, ar pirminės neigiamos nuostatos. Kartais užtenka žmogui suteikti informaciją apie būsimą gamyklą, technologijas, įdiegtas priemones ir žmogaus baimės dingsta. O kartais tenka įgyvendinti ir papildomas prevencines priemones, kurios teisiniu požiūriu, gali būti laikomos ir perteklinėmis, tačiau žmonės jaučiasi saugiau, nurimsta. Taigi kiekvienas projektas tai kompromisų ieškojimas, siekiant išpildyti užsakovų ir visuomenės lūkesčius.

Kokie tavo manymu yra sėkmingo projekto faktoriai?

Profesionalumas. Tikslus planavimas ir projekto vykdymas. Intensyvus bendradarbiavimas su visomis dalyvaujančiomis pusėmis – užsakovu, institucijomis ir visuomene, suvokiant kiekvieno jų tikslus ir interesus, siekiant rasti kompromisą, jeigu jis reikalingas.