Žiedinė statyba – galimybė, kurios negalime iššvaistyti
Kaip galime pakeisti mūsų miestų gyvenamąsias erdves, pačius miestus ir visuomenę į gerąją pusę? Turėdama tūkstančius specialistų visoje Europoje, „Sweco“ dalyvauja diskusijose apie perėjimą prie labiau žiedine ekonomika grįstos ir tvarios ateities.
Šiais metais „Sweco“ ekspertai tarptautinėje žinių platformoje „Urban Insights“ (iš anglų k. „Miesto įžvalgos“) akcentuos ir aptars perėjimą prie didesnio tvarumo ir žiediškumo tose srityse, kuriose „Sweco“ kartu su savo klientais gali daryti pokytį. Būsimose ataskaitose bus pabrėžiamos perėjimui prie žiedinės ekonomikos reikalingos priemonės ir žinios, aptariama žiedinės ekonomikos miesto koncepcija ir pagrindiniai žingsniai, judant link miestų ir visuomenės nulinės grynosios taršos taip pat bus tiriamas procesų ir turto, kurie buvo sukurti vadovaujantis labiau linijinės ekonomikos principais, transformavimas pagal žiedinės ekonomikos principus.
Šios sritys suteikia priemonių, padedančių įveikti klimato krizę ir su ja susijusį poveikį aplinkai, kartu užtikrinant svarbiausius socialinius poreikius. Tai leidžia mums palaikyti gerovę, prekybą ir atsparumą bei mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų kiekį ir taršą.
Dalydamiesi šiomis ataskaitomis ir įžvalgomis ne tik dalijamės savo patirtimi apie problemas, praktinius sprendimus ir reikalingus įgūdžius, bet ir informuojame apie naujausias tendencijas, patvirtintas duomenimis ir faktais.
Žiedinė ekonomika įgauna vis didesnę reikšmę kaip priemonė, kuri pateikia sprendimus kai kuriems aktualiausiems tarpsektoriniams pasaulio darnaus vystymosi iššūkiams spręsti. / JT
Pradėdami temą „Žiediškumo link“, atvirai kviečiame skatinti ekspertų, klientų, mokslininkų ir visos visuomenės bendradarbiavimą.
Norint pereiti nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos, reikalingos bendros visų sektorių suinteresuotųjų šalių pastangos. Siekiame perduoti savo žinias klientams, kad jų būsimų projektų poveikis mūsų ateities aplinkai būtų teigiamas. / Alastair Carruth, vyr. ekspertas ir žiedinės ekonomikos specialistas
Šiais metais „Sweco“ ekspertai aptars šiuos klausimus:
- Kas yra žiediškumas ir kaip sprendimai atrodo praktiškai? Ką „Sweco“, mūsų klientams ir visuomenei reiškia perėjimas prie didesnio žiediškumo?
- Kokiose pramonės šakose žiediškumas įgyvendinamas ir kaip? Kokie yra pagrindiniai perėjimo prie žiedinių sistemų elementai? Kokios yra didžiausios galimybės? Kokios kliūtys trukdo šiam perėjimui ir kaip jas galima pašalinti? Kas dalyvauja šiame pereinamajame procese ir kokie yra jų pagrindiniai vaidmenys?
- Kokia miestų ir visuomenės perėjimo prie žiedinės ekonomikos nauda, atsižvelgiant į Darbotvarkės 2030 įgyvendinimą.
Ar žinojote, kad…
- miestai sunaudoja daugiau nei 75 proc. visų gamtos išteklių?
- per ateinančius 30 metų kas savaitę turėsime pastatyti po Paryžiaus dydžio miestą, kad galėtume išspręsti pasaulio gyventojų skaičiaus augimo klausimą?
Taigi, svarbiausi sprendimai – keisti užstatytoje aplinkoje naudojamus procesus ir medžiagas. Remiantis šioje ataskaitoje pateiktais pavyzdžiais:
- daugiau nei 50 proc. sunkiosios pramonės išmetamo CO2 ekvivalento kiekio galima sumažinti taikant žiedinės ekonomikos principus;
- žiedinės ekonomikos iniciatyvomis būtų galima sumažinti 40 proc. išmetamo CO2 kiekio, susidarančio gaminant cementą, plastiką, plieną ir aliuminį statinių infrastruktūrai;
- atnaujinant pastatus galima iki 59 proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.
Norėdami užtikrinti didesnį žiediškumo poveikį, turime pereiti nuo atskirų projektų prie sisteminio mąstymo. Šioje ataskaitoje išskiriamos trys pagrindinės tendencijos. Joje pateikiami žiedinės veiklos atvejų tyrimai, atkreipiamas dėmesys į žiedinį medžiagų ir skaitmeninių priemonių naudojimą, taip pat nurodomi veiksmai, kurių imtasi siekiant didesnio žiediškumo.
1 tendencija: klimato kaita ir būtinybė keistis
Kai dugno valymas ir gilinimas atliekas paverčia vertybe
Dugno valymas ir gilinimas. Ši frazė asocijuojasi su kažko nevertingo ar nepageidaujamo, pavyzdžiui, atliekų, šalinimu. Tačiau žiedinėje ekonomikoje šis veiksmas ne tik atlieka tam tikrą vaidmenį – jis gali tapti vertingas pats savaime.
„Mūsų vandenį praleidžianti plytelė pagaminta iš iškastų nuosėdų“, – pasakoja vienas iš olandų startuolio „Waterweg“ įkūrėjų Wies van Lieshout. „Tai žiedinis, prie klimato kaitos prisitaikantis produktas. Plytelės gaminamos iš upių nuosėdų atliekų ir padeda spręsti miestų potvynių problemą. Dugno valymas ir gilinimas – tai priemonė, kurią naudojame, kad padarytume poveikį.“
2021 m. vasarą visoje Europoje kilo potvyniai ir panašu, kad kartu su klimato kaita šis reiškinys neišnyks. Vien perdirbimo nebeužtenka, kad imtų veikti tikra žiedinė ekonomika.
„Sudarant biudžetą ir planuojant finansus iš tiesų turime neapsiriboti vien tik gamybos ir užimtumo erdvių kūrimu – tam reikia visiškai pakeisti mąstymą“, – sako „Sweco“ priklausančios bendrovės BUUR verslo plėtros vadovė Kathleen Van de Werf. „Turime galvoti apie erdvių ir miestų ateitį. Vien uždaryti ratą neužtenka.“
Nors pasaulio miestai šiuo metu užima mažiau nei 4 proc. planetos paviršiaus, juose gyvena 55 proc. pasaulio gyventojų. Miestuose sunaudojama daugiau kaip 75 proc. gamtos išteklių, juose susidaro daugiau kaip 50 proc. visų pasaulio atliekų ir į aplinką išmetama 60–80 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visa tai yra linijinio ekonominio modelio „imti, gaminti, išmesti“ požymiai. Miestai ir toliau auga: iki 2050 m. du trečdaliai mūsų gyvens miestuose.
Būtent todėl reikia pokyčių.
„Jei negalima sumažinti, pakartotinai panaudoti, sutaisyti, atstatyti, atnaujinti, patobulinti, perparduoti, perdirbti ar kompostuoti, tuomet reikėtų apriboti, perprojektuoti ar nebegaminti.“
Taip dar prieš 20 metų dainavo JAV folkloro atlikėjas ir socialinis aktyvistas Pete Seeger. Šiandien vis akivaizdžiau matyti, kad reikia pokyčių.
„Ströms“ pastato Geteborge vizualizacija, siekianti atvaizduoti jo anglies dioksido pėdsaką per visą eksploatavimo laikotarpį. Vizualizavimo priemonės gali būti labai svarbios norint atkreipti dėmesį į žiediškumo aspektus, pavyzdžiui, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo potencialą.
2 tendencija: gamtos ištekliai senka, todėl būtinas žiedinis mąstymas
Europos žiedinės ekonomikos pažadas
2020 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra Europos žaliojo kurso dalis ir kurio tikslas – iki 2050 m. sukurti anglies dioksido neišskiriančią, tvarią, netoksišką ir visiškai žiedinę ekonomiką.
Pagal šį planą, pradedant 2020 m. ir vėliau, turi būti perdirbama 70 proc. visų statybinių atliekų, taip spartinant statybų pramonės perėjimą nuo linijinės prie žiedinės strategijos.
Daugelis Europos šalių pateikė savo darbotvarkes. 2016 m. Suomija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, parengusia strateginį nacionalinį žiedinės ekonomikos transformacijos iki 2035 m. planą. Po jos sekė Danija, 2018 m. pradėjusi įgyvendinti savo žiedinės ekonomikos strategiją, kuri bus visiškai įgyvendinta iki 2022 m. pabaigos. Kitas pavyzdys – Jungtinė Karalystė, kuri iš esmės adaptavo Europos Komisijos planą.
2021 m. buvo sudarytas tarptautinis aljansas, pavadintas Pasauliniu žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo aljansu (GACERE), kurio tikslas – skatinti pasaulinį perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Vis daugiau miestų taip pat parengė žiedinės ekonomikos planus, veiksmų planus ar deklaracijas, iš kurių keli buvo parengti anksčiau nei 2020 m. žiedinės ekonomikos veiksmų planas. Amsterdamas, Londonas, Glazgas, Kopenhaga – tai tik keletas miestų, pripažįstančių, kad miestai turi turėti galutinius planus, kaip padidinti žiediškumą miesto išteklių sistemose.
Šiuose planuose miestai iš naujo persvarstomi kaip žiedinės išteklių sistemos ir nustatomi veiksmai, kaip tai paversti realybe.
Iliustracija: žiedinė visuomenė. Projektas: „Sweco“.
3 tendencija: regeneracinis mąstymas: įvairaus masto žiedinių sistemų galimybės – senų įpročių atsisakymas
Daugiau nei pusę ES sunkiosios pramonės išmetamo CO2 kiekio būtų galima sumažinti taikant žiedinę ekonomiką. Pagal ambicingą scenarijų iki 2050 m. 530 mln. tonų išmetamų dujų kiekį būtų galima sumažinti 296 mln. tonų, teigia Švedijos konsultacinė įmonė „Material Economics“.
Tokie planai lemia ir ekonominę naudą. Perėjus prie žiedinės ekonomikos, bendros prekių tiekimo ir paslaugų teikimo išlaidos pagrindinėse ES vertės grandinėse kaip judumas, būstas ir maistas kasmet galėtų sumažėti net 535 mlrd. eurų. Be to, žiedinė ekonomika Europoje iki 2030 m. gali padidinti ES BVP dar 0,5 proc. ir sukurti apie 700 000 darbo vietų.
Artimiausius 30 metų kas savaitę statyti po Paryžiaus dydžio miestą – tai gali skambėti kaip absurdiškas planas ir siaubingas išteklių švaistymas [1]. Tačiau būtent tokio masto reikia, norint sukurti infrastruktūrą, galinčią apgyvendinti pasaulio gyventojus, kurių skaičius iki 2050 m. turėtų išaugti 22 proc. iki 9,7 mlrd. Apskaičiuota, kad šiandien trūksta 60 proc. tokiam augimui reikalingos infrastruktūros. Nesunku įsivaizduoti, kokią įtampą aplinkai ir medžiagų trūkumą sukeltų toks nelengvas uždavinys, atsižvelgiant į dabartinę vartojimo trajektoriją.
Apskaičiuota, kad šiuo metu apie 39 proc. visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tenka statybų pramonei. Be to, statybų ir griovimo atliekos sudaro beveik 30 proc. visų ES atliekų.
Žiedinės ekonomikos iniciatyvomis būtų galima sumažinti net 40 proc. išmetamo CO2 kiekio, susidarančio gaminant visą reikalingą cementą, plastiką, plieną ir aliuminį mūsų ateities infrastruktūros poreikiams patenkinti. Įgyvendinus žiedinio projektavimo principus statybos metu, taip pat valdant pastatus kaip dinamiškas išteklių sistemas jų eksploatavimo laikotarpiu, būtų galima sumažinti energijos ir medžiagų suvartojimą, taip pat užtikrinti ilgesnį pastatų tarnavimo laiką, lankstesnį naudojimą ir geresnę jų priežiūrą.
Su medžiagų gamyba susijęs pasaulinis anglies dioksido išmetimas
2018 m. bendras išmetamo anglies dioksido kiekis siekė 55,3 gigatonų CO2 ekvivalento. 21 proc. šio išmetamo kiekio buvo susijęs su medžiagų gamyba, o 9 proc. – su medžiagų gamyba statybos sektoriuje.[2]
„Sweco“ pavyzdžiai ir atvejų tyrimai
„The Green House“ – Utrechtas, Nyderlandai
Nyderlanduose tokie „žiediniai“ pastatai kaip „The Green House“ Utrechte sulaukė daug dėmesio. Šis paviljonas, suplanuotas kaip žiedinės ekonomikos laboratorija, savo forma ir funkcijomis siekia tapti žiedinės ekonomikos įkvėpimo šaltiniu. Jis suprojektuotas taip, kad galėtų veikti 15 metų, kol jį reikės perkelti į kitą vietą arba panaudoti pakartotinai.
Jo likvidacinė vertė yra didelė, nes pastato išmontavimas ir perkėlimas po 15 metų numatytas dar projektavimo etape. Naujų medžiagų panaudota mažai – langai paimti iš gretimų Knoopkazerne kareivinių, ventiliacijos vamzdžiai atitinka „Cradle2Cradle“ standartus, grindų dangą sudaro pakartotinai panaudotas plastikas, o visi baldai yra naudoti. Per socialinę žiniasklaidą ir daugybę susitikimų vietos gyventojai buvo kviečiami teikti savo idėjas planams. Įgyvendinant projektą sukurta nuo 30 iki 40 naujų darbo vietų ir biuro patalpų su lanksčiomis darbo vietomis. Pastato valdytojas bendradarbiauja su restoranu „Colour Kitchen“ – socialine organizacija, padedančia žmonėms patekti į darbo rinką.
Renovacija, atnaujinimas ir, jei reikia, paskirties keitimas prailgins esamų pastatų eksploatavimo laiką ir taip sumažins poreikį statyti naujus pastatus. Taip pat taikomos kelios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti naudojimo etapą. Nepakankamai naudojamos patalpos, pavyzdžiui, butai ir biurai, gali tapti bendro naudojimo erdvėmis.
„Haus der Statistik“ – Berlynas, Vokietija
Dar vienas puikus pavyzdys – „Haus der Statistik“ projektas Berlyne. Pastatas, kuriame anksčiau buvo įsikūręs „Stasi“ įrašų archyvas, buvo išgelbėtas nuo nugriovimo 2015 m. meno kūrinių aukciono dėka. Iniciatyva „Haus der Statistik“ vėliau buvo transformuota į įvairių bendruomenių, menininkų kolektyvų, architektų, fondų ir klubų susivienijimą.
Økern – Oslas, Norvegija
Oslo Økern kvartale planuojama pakartotinai panaudoti 1970 m. pastatytą 18 aukštų pastatą. Su „One Click LCA“ programine įranga atlikti skaičiavimai rodo, kad nugriovus pastatą ir pastačius naują, procese būtų išmesta apie 4 000 tonų anglies dioksido. O išsaugojus ir atnaujinus pastatą, kai išsaugoma didžioji dalis sunkiųjų konstrukcijų, būtų išmesta apie 1 900 tonų anglies dioksido, t. y. išmetamųjų teršalų kiekis sumažėtų maždaug 55 proc.
Šis 1970 m. pastatytas daugiaaukštis pastatas buvo panaudotas pakartotinai. Plėtojant Oslo (Norvegija) Økern kvartalo centro projektą, bus atkurti kraštovaizdžio elementai, kurie buvo prarasti dešimtmečiams. Iliustracija: A-LAB ir „Økern Sentrum“.
Helsinkio miestas, Suomija
Suomijoje randame dar vieną pavyzdį, kuriame taikomas tas pats metodas. Helsinkio miestas siekia iki 2035 m. tapti neutralus išmetamo anglies dioksido kiekio atžvilgiu. Tai plataus užmojo tikslas, kuriam pasiekti reikės įgyvendinti daugybę veiksmų. Viename Helsinkio rajone esantiems pastatams, kurie daugiausia buvo pastatyti septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, dabar reikia kapitalinio atnaujinimo. Remiantis „Sweco“ parengtomis statybos sąmatomis, taikant renovacija būtų galima net 59 proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Esamų laikančiųjų plieno ir betono konstrukcijų išlaikymas turi lemiamą įtaką mažinant anglies dioksido pėdsaką. Be to, statybos sąnaudų analizė parodė, kad renovacija būtų įperkamesnė nei nauja statyba.
„Circle House“ – Lisbjergas, Danija
Danijos Lisbjergo mieste bus įgyvendintas pirmasis pasaulyje žiedinis socialinio būsto projektas. „Sweco“ dalyvauja šiame projekte, kurį tikimasi užbaigti 2023 m. pavasarį. Projektu siekiama, kad 90 proc. pastato elementų būtų galima išardyti ir vėl panaudoti būsimuose pastatuose be jokių papildomų išlaidų.
Prie laimėtojų komandos prisijungia „Sweco“: įgyvendinamas pirmasis pasaulyje pagal žiedinės ekonomikos principus pastatytas socialinis būstas. Tai reiškia, kad pastatą galima vėl išardyti, o projektu siekiama, kad 90 proc. pastatams naudojamų medžiagų būtų galima panaudoti pakartotinai, neprarandant didelės vertės. Vizualizacija: RUM.
„Sweco“ vizija: sprendimai, padedantys permąstyti procesą – skaitmeninimas ir materializavimas
Materializavimas
Gavyba iš atliekų ir medžiagų pasai
Viskas turi pabaigą. Taip pat ir pastato eksploatavimo ciklas. Tačiau ta pabaiga gali tapti nauja pradžia. Vietoj to, kad būtų paverstas griuvėsiais ar išvežtas į sąvartyną, eksploatuoti nebetinkamas pastatas turėtų būti laikomas naujų medžiagų šaltiniu – vadinamuoju medžiagų banku. Tačiau informacijos apie tokias medžiagas trūksta. Seni pastatai yra prastai dokumentuoti, informacijos apie sudedamųjų dalių matmenis ar sudedamųjų dalių (medžiagų) kokybę yra mažai arba jos iš viso nėra, be to, dažnai trūksta ir reikiamų dokumentų.
Siekiant padidinti pastato medžiagų atsekamumą, būtų galima įvesti medžiagų pasus. Tokiuose pasuose pateikiama informacija apie statinyje esančių medžiagų rūšį ir vertę, taip pat apie tai, kaip lengvai jas galima išardyti ir regeneruoti. Nyderlandų bendrovė „Madaster“ sukūrė tokią skaitmeninę medžiagų biblioteką, kurioje registruojami pastatai, nurodant medžiagas ir produktus, kurie buvo panaudoti jų statybai.
„Prieš dvidešimt metų mieste svarbiausia buvo kuo greičiau pastatyti namą. Tai vis dar svarbu, tačiau šiandien mes skiriame daugiau laiko tam, kad viską atliktume tinkamai“, – sako Alfons Oude Ophuis. Jis vadovauja projektui „Beach Island“ – vienai iš šešių naujų Amsterdamo salų, sukurtų panaudojant smėlį, kurį gabena mažos taršos degalais varomi laivai.
Visi, norintys statyti šioje saloje, turės pateikti savo pastatų „medžiagų pasą“, kad nugriovus pastatus miestas galėtų dar kartą panaudoti jų dalis.
Labai svarbu investuoti į pakartotinį esamo turto panaudojimą. Viešbutis „Blique by Nobis“ Stokholme yra akivaizdus pavyzdys, kaip, siekiant sumažinti klimato taršą, buvo pakartotinai panaudotas 4-ajame dešimtmetyje pastatytas pastatas.
Viešbutis „Blique by Nobis“. Architektės: Ewa Buhr-Berg ir Karin Hurtig iš „Sweco“, fotografė: Jeanette Hägglund.
2019 m. baigtos renovacijos metu perdirbtų medžiagų „nauja kaina“ buvo įvertinta 86 mln. SEK, o sutaupytas išmetamųjų teršalų kiekis sudarė 3 600 tonų anglies dioksido, t. y. 25,5 mln. SEK.[3]
„Svarbu įvertinti pastato perdirbimo potencialą ankstyvuoju etapu, pasitelkiant įvairias kompetencijas ir skaitmeninius įrankius, atsižvelgiant į įvairius scenarijus. Naudodami išmanųjį 3D modeliavimą, galime kompiuteriu apskaičiuoti klimato taršos sumažinimą ankstyvuoju etapu ir taip kontroliuoti projektą nuo pat pradžių“, – teigia „Sweco“ statybos ir nekilnojamojo turto tvarumo skyriaus vadovė Elise Grosse.
Kitas pavyzdys – biurų pastatas „Epic“ Malmėje, kur „Skanska“ garso izoliacijai panaudojo PET butelius, grindų plytelėms – betoną iš Kopenhagos metro, o medinėms plokštėms – senus langų rėmus. Plečiant ir pertvarkant biurų pastatą adresu Augusts Gate 13, Oslas, buvo panaudota nemažai perdirbtų medžiagų ir pastatų dalių. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas Norvegijoje.
Nyderlandų Leideno miesto Stationsplein rajone vykdytame projekte buvo numatyta nugriauti du pastatus. Bendradarbiaudama su Leideno savivaldybe, „Sweco“ priėmė sprendimą į pastatų specifikacijas ir bendruosius griovimo reikalavimus pažvelgti iš žiedinės ekonomikos perspektyvos, kad būtų įgyvendinta plataus užmojo rajono tvarumo vizija.
„Proceso metu daug sužinojome apie tai, ką galima ir ko negalima daryti pagal pastatų specifikacijas ir bendruosius reikalavimus dėl medžiagų surinkimo pagal žiediškumo principus. Šią informaciją įtrauksime į būsimas „Sweco“ ir Leideno savivaldybės planuojamų griauti pastatų sutartis“, – sako „Sweco“ žiedinės ekonomikos verslo direktorius Nyderlanduose Richard Koops.
Nyderlandų Leideno miesto Stationsplein rajonas: pakartotinis medžiagų panaudojimas ir vertės išsaugojimas – tai žiedinio medžiagų surinkimo specifikacijos aspektai
Kad būtų lengviau pakartotinai panaudoti statybines medžiagas, Švedijos Borlänge miesto privatūs ir savivaldybės subjektai suvienijo jėgas unikaliame projekte – Dala perdirbimo depe.
„Statybinės medžiagos, kurios anksčiau būdavo panaudojamos tik šildymui, sudaro apie 30 proc. atliekų kiekio. Statybų pramonė visiškai neužsiėmė perdirbimu, o gyvavo vadovaudamasi šūkiu „kuo daugiau galima nugriauti ir išmesti, tuo geriau“. Tačiau tai niekur nėra gerai“, – sako draudimo bendrovės „Länsförsäkringar Dalarna“ žalų vadybininkas ir vienas iš iniciatorių Ola Berglund.
Trumpalaikis tikslas – iki 2023 m. parduoti ne mažiau kaip 2 500 tonų medžiagų, o tai reiškia, kad atitinkamai sumažės naujai pagamintų statybinių medžiagų kiekis. Ilgalaikis tikslas iki 2030 m. – kad dėl šio depo antrinis perdirbimas taptų norma visuose Borlänge miesto statybos projektuose. Pardavimo apimtys 2030 m. sieks 4 000 tonų medžiagų per metus.
Panašų tikslą turi ir darbuotojų valdoma įmonė „Rotor DC“ Briuselyje. Ji bendradarbiauja su rangovais, pelno nesiekiančiomis organizacijomis ir kitomis įmonėmis, kad taptų pagrindine regiono ekosistemos, skirtos didelio masto pakartotiniam statybinių medžiagų panaudojimui, dalimi. Dar vienas pakartotinio statybinių medžiagų panaudojimo galimybių pavyzdys – tai statybos įmonių susivienijimas „Construction City“ Oslo Ulveno priemiestyje. Jis daugiausia dėmesio skiria betonui. Projekto tikslas – pakartotinai panaudoti arba perdirbti 70–90 proc. betono (atitinka 3 400 tonų), pakartotinai panaudojant ir perkonfigūruojant elementus. Taip siekiama 952 tonomis sumažinti bendrą išmetamo anglies dioksido kiekį.
Tas pats projektavimo ir verslo modelių nuolatinių ciklų principas taikomas ir pastato komponentams jo eksploatavimo ciklo metu. Apšvietimo, šildymo, ŠVOK sistemos ir kt. turi būti nuolat aptarnaujamos. Produktų aptarnavimo modeliai, kai mokama už šviesą, šilumą, vėdinimą, o ne už techninę įrangą, skatina montuotojus projektuoti visus komponentus taip, kad juos būtų galima lengvai sumontuoti „click-in click-out“ principu ir atnaujinti, norint juos vėl naudoti. Statybininkų projektuotojai gali prisidėti prie nuolatinio pastatų inžinerinių sistemų atnaujinimo, kurdami atvirus projektus, kuriuose inžinerines sistemas galima pasiekti ir pašalinti, o ne užmūryti. Pastatas yra dinamiškas išteklius visą savo eksploatavimo ciklą, o ne tik jam pasibaigus.
Skaitmeninimas
Skaitmeninė transformacija ir nauji verslo modeliai
Įvairios informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemonės gali padėti verslo modeliams visuose žiedinės ekonomikos etapuose. Pavyzdžiui, pastatų informacinis modeliavimas palengvina visų suinteresuotųjų šalių informacijos valdymą. Naudojimo etape išmaniaisiais stebėsenos prietaisais galima numatyti problemas ir prognozuoti techninės priežiūros poreikį. Daiktų internetas leis atlikti aplinkos sąlygomis pagrįstus senėjimo skaičiavimus, kurie yra būtini siekiant padėti atskirti gaminius, kuriuos reikia remontuoti, nuo tų, kuriuos reikia perdirbti.
Šveicarijos bendrovės „LafargeHolcim“ kartu su IBM sukurta sistema „Oris“ yra puikus pavyzdys to, kaip projektuojant infrastruktūrą galima pasitelkti dirbtinį intelektą. Šioje skaitmeninėje platformoje keliams tiesti naudojamos antrinės medžiagos iš statinių griovimo aikštelių ir kitų šaltinių, o projektas optimizuojamas pagal turimas medžiagas. Bendrovių teigimu, kelių projektavimo optimizavimo platforma gali iki trečdalio sumažinti kelių projekto sąnaudas ir perpus sumažinti anglies dioksido išmetimą, o kelių ilgaamžiškumą ir eksploatavimo trukmę padidinti tris kartus.
Tokios pastatų funkcijos kaip apšvietimas, šildymas ir ŠVOK gali būti eksploatuojamos kaip paslaugos, o ne kaip produktai, kurie yra perkami ir montuojami. Nyderlandų Šipholio oro uostas perka šviesą pagal „mokėjimo už liuksus“ principą ir moka už sunaudotą šviesą, o ne už lemputes. Kadangi turto nuosavybė išlieka gamintojui arba montuotojui, jie skatinami projektuoti jį taip, kad turtą būtų galima pakeisti, atnaujinti ir vėl įtraukti į sistemą. Turto stebėjimo ir sekimo sistemos gali įspėti darbuotojus, kai artėja turto naudojimo laiko pabaiga ir jį reikia pakeisti, kol jis dar nesugedo, taip išvengiant trikdžių. Išmanieji skaitikliai gali stebėti veikimą ir diagnozuoti, ar reikia remontuoti arba pakeisti. Naudotojas skatinamas efektyviai naudotis paslauga.
Galiausiai, tokios platformos kaip „Madaster“ – internetinis medžiagų ir produktų registras – gali palengvinti turto išmontavimą, regeneravimą ir pakartotinį panaudojimą pasibaigus jo eksploatavimo ciklui.
Nauja perspektyva: skaitmeninimas ir materializavimas praktikoje
1 medžiaga dėmesio centre: žiedinis betonas
Jei cemento gamyba būtų laikoma šalimi, ji būtų trečia didžiausia CO2 teršėja po Kinijos ir JAV, teigiama britų analitinio centro „Chatham House“ ataskaitoje. Cemento gamybai tenka 8 proc. viso pasaulio metinio CO2 kiekio.
Siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, sukurtas naujas „žaliasis betonas“. Šveicarijos bendrovės „LafargeHolcim“ gaminamame betone ECOPact naudojamos perdirbtos medžiagos iš nugriautų pastatų, todėl į aplinką išmetama 30 proc. mažiau anglies dioksido nei naudojant standartinį betoną. Šis produktas panaudotas statant socialinį būstą Prancūzijoje. Kitas pavyzdys – geopolimerinis cementas, kurio gamyboje naudojamos minimaliai perdirbtos gamtinės medžiagos arba pramonės šalutiniai produktai sumažinant cemento gamybos paliekamas anglies dioksido pėdsaką, o cementas pasižymėtų dideliu patvarumu.
JAV bendrovė „CarbonCure“ sukūrė technologiją, pagal kurią perdirbtas anglies dioksidas įpurškiamas į betoną, ten mineralizuojasi ir įsiskverbia visam laikui.
2 medžiaga dėmesio centre: kanapių betonas ir lankstomi statybiniai blokai
Belgų architektas ir buvęs Pompidu centro Paryžiuje patarėjas architektūros parodų klausimais Jean Dethier teigia, kad nors 10 000 metų purvas buvo vyraujanti statybinė medžiaga pasaulyje, pastaruosius 100 metų jis ignoruojamas. Visų mūsų namų ir visuomeninių pastatų sienos gali būti gaminamos iš medžiagų, išgaunamų iš žemės, tačiau vėliau jos maišomos su cheminėmis medžiagomis ir deginamos ekstremalioje temperatūroje, kad būtų pagamintos plytos ar cementas, taip pat dažnai gabenamos šimtus kilometrų.
J. Dethier jau seniai pasisako už statybas tiesiai iš žemės – sumaišytos su vandeniu, suformuotos į blokus ir išdžiovintos ore arba tiesiog sluoksniais dedamos ant sienų – kaip gausios, nebrangios ir aplinkai nekenksmingos statybinės medžiagos.
Prancūzija pirmauja kanapių betono – biokompozitinės medžiagos, kurios sudėtyje yra kanapių, – srityje. Neseniai Prancūzijoje baigtas statyti pirmasis visuomeninis pastatas iš kanapių betono – 380 kvadratinių metrų ploto sporto salė netoli Paryžiaus esančiame Croissy-Beaubourg miestelyje.
Danijos bendrovė „REXCON System“, gaminanti modulinius lankstomus statybinius blokus „ReBLOCK“, skirtus išorinėms sienoms statyti, siekia mažinti pramonės poveikį klimatui. Blokai daugiausia gaminami iš faneros su cinkuoto plieno profiliu ir cemento drožlių plokšte, apsaugančia nuo klimato poveikio. Blokai „ReBLOCK“ jungiami mechaniškai ir juos galima daug kartų išardyti ir vėl surinkti. Tai naudinga žiediškumo požiūriu, nes leidžia pakartotinai naudoti, atnaujinti ir perdirbti blokus bei medžiagas.
Dėl galimybės „ReBLOCK“ lankstyti, juos galima efektyviau transportuoti. Pavyzdžiui, 140 kvadratinių metrų ploto namo statybiniai blokai telpa ant šešių EURO padėklų – taip sutaupoma daug transporto išteklių. Be to, „REXCON System“ kuria verslo modelius, skirtus produktams grąžinti, kad dar labiau padidintų žiedinį blokų potencialą.
Galimybės keisti pastato funkcionalumą, kiek įmanoma daugiau naudojant turimas antrines ir biologinės kilmės medžiagas, buvo siekiama ir projektuojant naująjį tiltų valdymo centrą „Swettehûs“ Nyderlandų Fryzijos provincijoje, kur „Sweco“ teikė konsultavimo paslaugas žiediškumo klausimais. Taip buvo sukurtas 2 300 kvadratinių metrų ploto pastatas, kuris pasižymėjo lankstumu ir lengvu pritaikomumu.
„Swettehûs“, žiedinė statyba, „GEAR Architecten“
„Įgyvendindami pastato projektą, užtikrinome, kad visas konstrukcijos dalis būtų galima išardyti ir, kad pastatas būtų statomas su galimybe jį demontuoti“, – sako „Sweco“ patarėjas konstrukcijų klausimais Jan Dijkstra. „Išmontuojamas pastatas leidžia daug lengviau perkelti, keisti ar pakartotinai naudoti pastato dalis. Dar vienas tvarus pasirinkimas – naudoti kuo daugiau antrinių medžiagų, pageidautina iš pačios Fryzijos, kad dėl trumpų transportavimo atstumų būtų išmetama mažiau CO2.“
3 medžiaga dėmesio centre: tvari infrastruktūra – kelias į neigiamą anglies dioksido kiekį
Bendradarbiaujant statybos rangovui ir „Sweco“, Nyderlandų Pietų Olandijos provincijoje atidarytas pirmasis anglies dioksido neišskiriantis kelias. N211 driekiasi tarp Hagos ir Puldeiko miestų. Šiame infrastruktūros objekte įdiegta 20 įvairių tvarių inovacijų, kurios padeda taupyti energiją ir mažinti anglies dioksido išmetimą.
Dėl N211 kelio statybos ir priežiūros darbų į aplinką buvo išmesta 4 000 tonų CO2 vietoj 14 000 tonų CO2 kiekio, kuris būtų įprastai išmetamas į aplinką per kelio statybos ir eksploatavimo ciklą. Tai tapo įmanoma dėl tvarių priemonių, kurių buvo imtasi N211 projekto vystymo etape. Tarp tvarių naujovių pavyzdžių minėtini šie: tvari šilumos gamyba dviračių take žemesnėje temperatūroje gaminamas asfaltas, dinaminės sistemos, pritemdančios apšvietimą, kai eismas nėra intensyvus, ir geopolimerinės plytelės vietoj cemento dviračių takui tiesti.
„Mes nestatėme visko ant vienos kortos“, – sako Pietų Olandijos provincijos atstovas Floor Vermeulen. „Mums pavyko išvengti anglies dioksido išmetimo ar kompensuoti išmetamą jo kiekį ne dėl vienos didelės perspektyvios naujovės. Tai tapo įmanoma dėl vieno integruoto požiūrio – kai kurios įgyvendintos naujovės buvo išbandytos, bet dar nebuvo paruoštos rinkai. Pietų Olandijos provincija tapo bandomuoju regionu, kuris suteikė šioms inovacijoms paskutinį postūmį, kad jos būtų paruoštos diegti rinkoje.“
4 medžiaga dėmesio centre: žiedinės vandentvarkos sistemos
Per ateinančius 30 metų miestų vandens poreikis padidės 50 proc. Miestų vandens sistemų permąstymas remiantis žiedinės ekonomikos ir atsparumo principais suteikia galimybę spręsti su vandeniu susijusius iššūkius taikant sistemingą, transformuojantį požiūrį, teikiant vandens ir sanitarijos paslaugas tvariau, įtraukiau, efektyviau ir patikimiau
„Šiuo metu dvi karščiausios vandens srities kryptys tarp startuolių yra skaitmeninis vanduo ir vandens sistemos žiediškumas“, – sako WIN organizacijos, kuri suveda inovatyvius startuolius su pramonės įmonėmis vandens, saugos ir energetikos srityse, įkūrėja ir generalinė direktorė Maria Sätherström Lantz.
Skaitmeninė perspektyva: skaitmeninės vandens sistemos
Skaitmeninėse vandens sistemose naudojami jutikliai, padedantys visapusiškai apžvelgti visus vandentvarkos sistemų aspektus – nuo suvartojimo ir kokybės iki nuotėkio ir apykaitos. Tai leidžia tvarkyti vietos lietaus vandenį arba pagal poreikį koreguoti vandens kokybę, o ne naudoti geriamąjį vandenį, kaip daroma šiandien.
Švedijos startuolis „Graytec“ sukūrė žiedinę buitinio naudoto vandens perdirbimo sistemą „Blue Circle System“. Ji surenka naudotą vandenį iš dušų, vonių ir kriauklių, išvalo jį iki geriamos kokybės ir išvalytą vandenį grąžina tiesiai į tuos pačius dušus, vonias ir kriaukles pakartotiniam naudojimui. „Graytec“ taip pat sukūrė „Blue Eco System“, kuri nukreipia naudotą buitinį vandenį į tualetus, skalbyklas, drėkinimo ir kraštovaizdžio tvarkymo sistemas.
Pakartotinis nuotekų panaudojimas pramoninėse teritorijose
Vietoj geriamojo ir požeminio vandens naudojimo pramonės įmonėse demineralizuotam vandeniui gaminti galima naudoti pakartotinai panaudotas pramoninių procesų nuotekas. Dėl membraninės technologijos cheminių medžiagų panaudojama itin mažai. Dėl nedidelio įrenginio ploto jį lengva įdiegti ir sukurti praktiškai neišsenkantį vandens šaltinį. Pakartotinai naudojant nuotekas sumažėja ne tik vandens suvartojimas ir išleidimas, bet ir cheminių medžiagų suvartojimas bei išmetimas, o tai daro didelį teigiamą poveikį aplinkai.
„Dėl technologijų plėtros galime pakartotinai naudoti visų rūšių vandenį. Didelis išliekantis iššūkis – maksimaliai padidinti pakartotinį nuotekų panaudojimą be sudėtingų technologijų“, – sako „Sweco“ aplinkosaugos technologijų bioinžinierius Steven Raes.
„Sweco“ pavyko sumažinti pramonės įmonės vandens suvartojimą ir druskų išmetimą, parinkus tinkamą vandens gamybos ir pakartotinio nuotekų naudojimo technologiją:
- 18 proc. sumažintas vandens suvartojimas ir išleidimas;
- 93 proc. sumažintas druskų suvartojimas ir išmetimas.
Pirmasis Europoje geriamasis vanduo iš pramoninių nuotekų
Ironiška, kad Elandas – antroji pagal dydį Švedijos sala – jau seniai susiduria su problemomis, susijusiomis su geriamojo vandens prieinamumu.
„Padėtis buvo sudėtinga“, – sako neseniai Elando Mörbylånga rajone pastatytos vandenvietės projekto vadovas Peter Asteberg. „Anksčiau buvome gręžę požeminio vandens gręžinius, bet veltui. Tada supratome, kad turime rasti neapdoroto vandens, kuris nepriklausytų nuo kritulių ir požeminio vandens susidarymo.“
Neapdorotą vandenį, apie kurį jis kalba, sudaro sūrus jūros vanduo ir vietinio maisto gamintojo pramoninės nuotekos, kurios buvo valomos kartu. Sūrus vanduo buvo paimtas iš devynių pakrantės gręžinių palei Kalmaro sąsiaurį, o technologinis vanduo – iš nuotekų valymo įrenginio. Buvo naudojamos įvairios technologijos, įskaitant ultrafiltro ir atvirkštinio osmoso. Paprastai tariant, tai įvairūs filtravimo būdai, kai naudojama dezinfekcija ultravioletiniais spinduliais. Ši vandenvietė yra pirmoji Europoje, kurioje iš pramoninių nuotekų gaminamas geriamasis vanduo, ir tikriausiai pirmoji pasaulyje, kurioje ši gamyba derinama su vandens gėlinimu.
Mörbylånga, anksčiau buvusi sunkioje padėtyje, dabar užsitikrino stabilų geriamojo vandens tiekimą ilgam laikui dėl naujosios vandenvietės ir netgi gali vadintis žiedinio vandens tiekimo pradininke.
Žiedinių sistemų mąstysenos poreikis
Norint padidinti žiediškumo poveikį, reikia pereiti nuo atskirų projektų prie sisteminio mąstymo.
„Daugelyje esamų iniciatyvų daugiausia dėmesio skiriama efektyviam išteklių naudojimui, nes daugelis mūsų klientų gali tai padaryti patys“, – teigia „Sweco“ verslo plėtros vadovė Kathleen Van de Werf. „Tačiau norint didesnio poveikio reikia didesnių, labiau kolektyvinių investicijų į infrastruktūrą.“
„Kalbame jau ne apie produktus ir išteklius, bet apie naujus pelningumo modelius ir elgsenos pokyčius.“
Vienas iš dalykų, kurių reikia, kad padidintume žiediškumo lygį, yra tinklų integracija.
„Prieš penkerius ar dešimt metų turėjome bendrąjį planą ir rodėme, kaip atrodys erdvė. Šiandien dalyvaujame pereinamajame procese, vadovaujame, nustatome įvairius subjektus, dialogo modeliais parodome, kokios yra galimybės, bandome sudaryti suinteresuotųjų šalių koaliciją.“
„Paslaugas ir logistiką reikia organizuoti bendrai, o ne atskirai. Erdvių evoliucija tokia lėta, palyginti su technologijų evoliucija.“
Kai kuriais atvejais reikia parodyti konkrečios vietos galimybes, kaip bandomojo projekto „Potterij“ Mechelene (Belgija) atveju. Kuriant 800 kvadratinių metrų ploto žiedinio miesto laboratoriją dalyvavo daug miesto, išorės partnerių, kaimynų ir visuomenės organizacijų atstovų.
„Potterij“ Mechelene (Belgija). Buvusios pramoninės teritorijos pertvarkymo į socialinės ekonomikos, kūrybinės gamybos pramonės ir žiedinių iniciatyvų „iš apačios į viršų“ centrą pavyzdys. Klientas: Flandrijos viešoji atliekų tvarkymo agentūra OVAM, komanda: „BUUR Part of Sweco“ kartu su partneriu MISS MIYAGI. Vizualizacija: „Claar“.
Išvados ir santrauka
Neabejojama, kad žiedinė ekonomika bus mūsų ateities dalis ir esminis būtinų pokyčių veiksnys. Europos Komisija siekia, kad iki 2050 m. Europoje būtų sukurta anglies dioksido neišskirianti, tvari, netoksiška ir visiškai žiedinė ekonomika. Statybų sektoriuje žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatyta, kad nuo 2020 m. 70 proc. visų atliekų turi būti perdirbama.
Tačiau politinių paskatų nepakanka.
Pramonė turi veikti sparčiau – ir sumaniau. Šioje ataskaitoje atkreipiame dėmesį į daugybę naujų, inovatyvių būdų, kaip pasiekti tikslą turėti žiedinės statybos sektorių, naudojant pakartotinai, pakeičiant paskirtį, perdirbant ir taikant uždaruosius ciklus. Taip pat pabrėžiame, kad reikia žiedinių sistemų požiūrio, kurį taikant būtų atsižvelgiama ne tik į atskirus projektus, bet ir į kolektyvines iniciatyvas, kuriose dalyvautų visos susijusios suinteresuotosios šalys. Mūsų nuomone, norint pasiekti aukščiausią žiediškumo lygį, reikia visiškai pakeisti mąstyseną.
Žingsnius šio mąstymo link galima žengti pasinaudojus galimybe į projektus integruoti naujas inovacijas, susijusias su skaitmeninimu ir medžiagų panaudojimu . Ir tai darant sukurti naujus proceso etapų, vaidmenų ir atsakomybės standartus.
Naujausias „Miesto įžvalgų“ tinklalaidės epizodas: „Building Back Better“