Aurelija Breivytė. Nykstanti bioįvairovė kelia pavojų daugiau nei pusei pasaulio BVP
Aurelija Breivytė, „Sweco Lietuva“ tvarumo grupės vadovė
Biologinės įvairovės nykimas šiandien yra ne vien aplinkosaugos problema – tai realus ekonominis iššūkis. Bioįvairovė yra pamatas, ant kurio laikosi ne vienas sektorius – nuo žemės ūkio ir maisto pramonės iki farmacijos ar turizmo. Tačiau spartus natūralių ekosistemų nykimas kelia vis daugiau grėsmių: trikdo tiekimo grandines, mažina žaliavų prieinamumą, kelia su gamtos ištekliais susijusių paslaugų kainas ir ilgainiui veikia visos ekonomikos stabilumą.
Bioįvairovė apima visą gyvąją gamtą – augalus, gyvūnus, grybus, mikroorganizmus ir jų gyvenamąsias buveines. Ji užtikrina vadinamąsias ekosistemų paslaugas – tai gamtos „funkcijos“, be kurių žmonių gyvenimas ir veikla būtų neįmanomi.
Šiandien pasaulyje daugiau nei milijonas rūšių yra ant išnykimo ribos, o anot tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) daugeliui jų, pavyzdžiui, Europoje, 25 proc. įvertintų rūšių gresia pavojus. Ši tendencija lemia realius ekonominius iššūkius, kurie jau dabar keičia verslo veiklos sąlygas visame pasaulyje.
Ekonomikos ir bioįvairovės sąsaja – akivaizdi
Ekspertų vertinimais, ekosistemų nykimas iki 2030 m. gali sumažinti globalų BVP beveik 2,6 trilijono eurų. Biologinės įvairovės praradimas ypač paveiks žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius, kurių sėkmė tiesiogiai priklauso nuo natūralių ekosistemų paslaugų.
Sveikas dirvožemis, švarus gruntinis vanduo, natūralus augalų apdulkinimas ir kenkėjų kontrolė yra būtini veiksniai, užtikrinantys stabilų ir tvarų maisto gamybos procesą. Jų praradimas gali reikšti ne tik mažesnius derlius, bet ir didesnes išlaidas bei priklausomybę nuo sintetinių sprendimų.
Lietuvos verslas, ypač sektoriai, kurie tiesiogiai priklauso nuo gamtinių išteklių – jau dabar susiduria su bioįvairovės nykimo padariniais. Žemės ūkio veikla priklauso nuo apdulkintojų, sveiko dirvožemio ir stabilaus klimato. Miškininkystė – nuo natūralių buveinių išsaugojimo ir kenkėjų kontrolės. Turizmas – nuo natūralaus kraštovaizdžio patrauklumo. Net farmacijos ar kosmetikos pramonė naudojasi gamtinėmis medžiagomis, kurių įvairovė mažėja.
Verslui šie pokyčiai reiškia ne tik tiesioginius nuostolius. Nykstant biologinei įvairovei, įmonės patiria tiekimo sutrikimus, žaliavų kainų ir produkcijos kokybės svyravimus, kadangi natūralūs ištekliai tampa sunkiau prieinami.
Įmonės, veikiančios priklausomose nuo gamtinių išteklių srityse, tampa labiau pažeidžiamos ne tik dėl aplinkos pokyčių, bet ir dėl augančio reguliacinio spaudimo. Europos Sąjungos žaliajame kurse bei tvarumo ataskaitų sistemose vis dažniau reikalaujama vertinti ne tik anglies dvideginio pėdsaką, bet ir poveikį biologinei įvairovei. Tai reiškia, kad bioįvairovės išsaugojimas tampa neatsiejama atsakingos veiklos ir ilgalaikio verslo atsparumo dalimi.
Būtinas kryptingas bendradarbiavimas
Europos Sąjunga iki 2030 m. yra įsipareigojusi sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti pažeistas ekosistemas. Vienas iš pagrindinių strateginių tikslų – bent 30 proc. Europos sausumos ir jūrų teritorijų paskelbti saugomomis. Šiuo metu saugoma apie 24 proc. sausumos ir vidaus vandenų, tačiau jūrinėms teritorijoms apsaugos mastas siekia tik 13 proc., o tai rodo būtinybę peržiūrėti esamas priemones ir stiprinti apsaugos sistemų veiksmingumą.
Lietuvoje biologinės įvairovės apsaugos pagrindą sudaro „Natura 2000“ tinklas, kuris 2025 m. duomenimis apima apie 15 proc. šalies teritorijos. Jį sudaro 85 paukščių ir 624 buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kurios yra integruotos į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą.
Nors Lietuvoje diskusijos apie biologinės įvairovės išsaugojimą dažnai apsiriboja pavieniais atvejais, tampa akivaizdu, kad ši tema netrukus įgaus vis didesnę svarbą. Tai ypač aktualu įmonėms, veikiančioms tarptautinėse rinkose – dalis jų jau pradeda integruoti bioįvairovės rodiklius į tvarumo strategijas, bendradarbiauja su mokslo institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Vis dėlto, siekiant reikšmingo pokyčio, būtinas koordinuotas visų suinteresuotų šalių veikimas: politikos formuotojai turi sukurti aiškią reguliacinę aplinką, mokslas – suteikti žinių apie bioįvairovės poveikį visuomenei, o ši – auginti sąmoningumą apie biologinės įvairovės svarbą.
Iššūkiai ir naujos galimybės žengia koja kojon
Viena iš sparčiai besiformuojančių tendencijų – biologinės įvairovės kompensavimo ir kreditų rinkos plėtra. Tai mechanizmai, leidžiantys privataus sektoriaus organizacijoms kompensuoti biologinės įvairovės nykimą dėl jų veiklos, investuojant į jos išsaugojimo ar atkūrimo pastangas kitoje vietoje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė savanoriškų biologinės įvairovės kreditų paklausa gali siekti beveik 2 milijardus eurų, o iki 2050-ųjų – išaugti net iki 67 milijardų eurų.
Jei ši rinka įsitvirtintų ir Lietuvoje, ji galėtų tapti reikšmingu įrankiu ne tik valdant su bioįvairove susijusias rizikas, bet ir skatinant verslus aktyviau investuoti bei prisidėti prie ekosistemų atkūrimo bei apsaugos. Tai atvertų galimybes kurti naujus verslo modelius, remtis gamtai palankiomis praktikomis ir tuo pačiu prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo.
Vis dėlto šios srities potencialui realizuoti kol kas trukdo vieningos tarptautinės sistemos stoka – trūksta aiškiai apibrėžtų terminų, standartizuotų metodikų ir patikimų kiekybinių rodiklių, kurie leistų matuoti biologinės įvairovės poveikį ir pažangą.
Nepaisant to, remiantis globaliomis tendencijomis galima prognozuoti, jog jau netolimoje ateityje investicijos į biologinę įvairovę taps ne tik atsakingu sprendimu, bet ir ekonominiu varikliu, kuris skatins inovacijas ir konkurencingumą.
Apie „Sweco“ rengiamą „Urban Insight“
„Urban Insight“ – tai „Sweco“ ekspertų parengtos Miestų įžvalgų ataskaitos apie įvairius miestų plėtros aspektus iš piliečių perspektyvos.
Naujausias bioįvairovės ataskaitas (anglų klb.) rasite čia: