Karščio bangos. Kaip didinti atsparumą Europos miestuose? Nauja „Sweco“ ataskaita

Dėl didelių spragų užtikrinant atsparumą ekstremaliems karščiams Europos miestuose, prasidėjus vasaros sezonui, žemyne pažeidžiamos grupės susiduria su didele grėsme sveikatai. 

Dėl klimato kaitos sparčiausiai šylantis pasaulio žemynas – Europa – susiduria su kylančios temperatūros ir karščio sukelto mirtingumo problema. 2023 m. užfiksuotas rekordinis itin karštų dienų skaičius. Bendrovės „Sweco“ atlikta 24 Europos miestų* analizė (anglų klb.) rodo, kad reikia skubiai mažinti karščio bangų poveikį ir didinti atsparumą joms, pasitelkiant skaitmenines inovacijas, gamtinius sprendimus bei žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą, taip pat projektuojant didelio efektyvumo pastatus.

Europoje temperatūra kyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, o mirtingumas nuo karščio per pastaruosius 20 metų padidėjo apie 30 proc. Karščio bangos kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai ir daro neigiamą poveikį infrastruktūrai bei ekonominiam produktyvumui miestuose.

„Europoje klimatas sparčiai šyla, ji tampa vis labiau urbanizuota, todėl Europos miestai turi persitvarkyti, kad galėtų kovoti su šia problema, nes pati savaime problema nedings. Naujoje „Sweco“ ataskaitoje, kurioje tiriami 24 Europos miestai, nurodoma, kad klimato planuose dažnai neatsižvelgiama į su karščiu susijusias problemas, ypač Šiaurės Europos miestai turi geriau pasirengti, nes jie savo planuose vis dar siekia savo gyventojus apsaugoti nuo šalčio, o ne nuo karščio. Valdžios institucijos ir politikos formuotojai turi išnagrinėti teisės aktus ir imtis veiksmų karščio bangų problemoms spręsti. Šis klausimas turi būti įtrauktas į perėjimo prie ekologiškesnių miestų veiksmų planą kaip pagrindinis jo komponentas“, –  sako „Sweco“ technikos direktorė, poveikiu klimatui neutralaus miesto iniciatyvos „Net Zero Cities“ ir turto valdymo skyriaus vadovė bei viena iš pagrindinių ataskaitos autorių dr. Katherine Maxwell.

Šiandien apie 70 proc. europiečių gyvena miestuose, o dėl vykstančios urbanizacijos šis skaičius 2050 m. turėtų išaugti iki 84 proc. Dėl klimato kaitos ir „miesto šilumos salos efekto“ (angl. UHI) miestų teritorijose temperatūra, palyginti su kaimo vietovėmis, gerokai aukštesnė. Iš „Sweco“ ataskaitos matyti, kad kai kurie Europos miestai imasi teisingų veiksmų kovai su karščiu, tačiau vis dar lieka didelių spragų, kurias reikia šalinti.

„Europos miestų klimato planuose daugiau dėmesio reikia skirti pažeidžiamų grupių apsaugai, gerinant tokių objektų kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigos, globos namai ir slaugos namai vėsinimą. 2021–2027 m. laikotarpiu su klimatu susijusioms priemonėms iš ES biudžeto skirta 680 mlrd. eurų, taigi yra finansavimas. Dabar atėjo laikas Europos miestams pereiti į kitą etapą ir įgyvendinti naujus metodus, kurie padeda vėsinti miestus. Tai įmanoma ir tam yra daugybė sprendimų“, – sako „Sweco“ atsparumo klimato kaitai planavimo ekspertė ir viena iš pagrindinių ataskaitos autorių Séverine Hermand.

Pagrindinės atskaitoje pateiktos „Sweco“ rekomendacijos

• Investuoti į duomenų detalumą. Sudaryti visų miestų pažeidžiamumo žemėlapius, užtikrinti geresnę stebėseną ir vertinimą. Tai galima padaryti sukuriant „skaitmeninius dvynius“, naudojant geografinės informacijos sistemos (angl. GIS) erdvinius žemėlapius ir kitus skaitmeninius sprendimus, skirtus geresniam šilumos vertinimui ir valdymui užtikrinti.
• Sudaryti sąlygas inovacijoms ir bendrai kūrybiškų sprendimų paieškai. Kurti ir diegti pastatuose bei mikrorajonuose tinkamus sprendimus, kurie padėtų pritaikyti miesto erdves pagal naujas klimato sąlygas. Reikia daugiau gamtinių sprendimų, daugiau žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros, būtina atnaujinti naujiems ir esamiems pastatams taikomas taisykles.
• Siekti skaidraus ir bendradarbiavimu pagrįsto valdymo. Kad galėtų veiksmingai spręsti karščio bangų problemą, miestai turi labiau bendradarbiauti. Tam reikia investuoti į žinias, duomenimis pagrįstą šilumos valdymą ir bendrą planavimą organizuojant specialias komandos lygio struktūras karščio bangų krizės atveju.
• Apsispręsti dėl ilgalaikės vizijos. Valdžios institucijos ir politikos formuotojai turi kurti veiksmingesnes, modernesnes strategijas, kurios padėtų apsaugoti pažeidžiamus gyventojus nuo ekstremalių karščių, užtikrinti bendrą visuomenės sveikatą ir ypač padidinti lygybę tarp skirtingų grupių klimato kaitos sąlygomis.

Ataskaitoje pateiktų skaičių pavyzdžiai
„Sweco“ atlikta 24 Europos miestų, jų atsparumo politikos ir karščio bangų duomenų analizė apima išsamius šešių miestų atvejų tyrimus ir parodo, kaip temperatūra numatomai kils 2020–2100 m. kiekviename mieste:

• Kopenhagoje numatomas dienų su karščio bangomis skaičiaus padidėjimas: +160 %
• Stokholme: +150 %
• Osle: +140 %
• Roterdame: +130 %
• Briuselyje: +130 %
• Helsinkyje: +100 %

* „Sweco“ ištyrė 24 miestus: Briuselį, Kopenhagą, Helsinkį, Oslą, Roterdamą, Stokholmą, Amsterdamą, Edinburgą, Madridą, Glazgą, Seviliją, Londoną, Romą, Lisaboną, Paryžių, Vieną, Barseloną, Ženevą, Prahą, Stambulą, Tulūzą, Gdanską, Varšuvą ir Atėnus.

Šaltiniai: ERA5, Europos klimato būklė 2023 / „Copernicus“, žurnalas „Lancet Planetary Health“, Klimato rizikos duomenų suvestinė „Provide“, „Sweco“. Visą nuorodų sąrašą rasite ataskaitoje.

Apie „Sweco“ rengiamą „Urban Insight“
„Urban Insight“ – tai „Sweco“ ekspertų parengtos Miestų įžvalgų ataskaitos apie įvairius miestų plėtros aspektus iš piliečių perspektyvos. Naujausią ataskaitą (anglų klb.) rasite čia.

Papildomos informacijos teiraukitės:
Anna E. Olsson, „Sweco Group“ atstovė spaudai,
+46705573326, anna.e.olsson@sweco.se