Žiedinė miestų transformacija – 5 kryptys ir 15 veiksmų žiedinės miestų aplinkos link

Šioje ataskaitoje parodome, kad, remiantis „Sweco“ ekspertų scenarijais ir atliktais skaičiavimais, ateities žiediniame mieste galime sutaupyti net 75 proc. visos reikalingos energijos. Svarbiausia – sisteminis požiūris, leidžiantis dalytis ištekliais, energija ir transporto priemonėmis, bendradarbiaujant tarp sektorių ir nuosavybės ribų.

Jau penkiasdešimt metų Žemės pereikvojimo diena žymi datą, kai žmonijos išteklių poreikis per metus viršija planetos išteklių atsinaujinimo lygį per tą patį laikotarpį. Po šios dienos pasaulio gyventojai pradeda naudoti iš ateities kartų pasiskolintus gamtos išteklius.

Iki 2050 m. du trečdaliai pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Šioje Urban Insight by Sweco ataskaitoje parodome, kad, nors miestai yra išteklių pereikvojimo problemos dalis, jie gali imtis lyderystės pereinant prie žiediškumo ir pamažu pradėti funkcionuoti nepereikvodami mūsų planetos išteklių.

Žiedinis miestas 2040 m. – 75 proc. mažesnis energijos poreikis nei šiandien

Remiantis „Sweco“ ekspertų scenarijais ir atliktais skaičiavimais, ateities žiediniame mieste galime sutaupyti net 75 proc. visos reikalingos energijos. Svarbiausia – sisteminis požiūris, leidžiantis dalytis ištekliais, energija ir transporto priemonėmis bendradarbiaujant tarp sektorių ir nuosavybės ribų.

Mes tai vadiname miesto simbioze.

Miesto ūkininkavimo vizija Sätra kvartale Švedijoje. Iliustracija: „Sweco Architects“ ir „Mandaworks“.

Žiedinis miestas 2040 m.: kai miesto simbiozės vizija taps realybe

Apskaičiavome energiją taupančios architektūros ir naujos statybos, vietoje gaminamos, bendrai naudojamos ir kaupiamos energijos, visiškai bendro judumo, vietoje gaminamo maisto ir maksimaliai efektyvaus miesto žemės ūkio, kuriame atliekos naudojamos biodujoms gaminti, taip pat dirbtinio intelekto ir skaitmeninių dvynių technologijos, kuri skirta optimizuoti ir vizualizuoti, vertę.

2040 m. žiedinio miesto bendras energijos poreikis vienam kvadratiniam metrui sieks vos ketvirtadalį šiandieninio energijos poreikio.

Ekspertai šiuos skaičiavimus grindė siūlomu žiedinės modernizacijos ir miesto plėtros projektu „Žiedinis miesto kvartalas“ Švedijoje (kvartale yra 6 000 namų). Jį galima naudoti kaip mažo ir vidutinio dydžio miesto, kuris turi plėstis ir kartu siekti klimato tikslų, pavyzdį. Darėme prielaidą, kad iki 2040 m. gyventojų skaičius pasieks maždaug 90 000.

Maksimaliai efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinio miesto scenarijus 2040 m.:

Išmintingai pasirinkdami sprendimus dar projektavimo etape, vėlesniuose namų statybos etapuose išvengsime didelio kiekio anglies dioksido išmetimo..
Energiją taupanti architektūra ir protingas kvartalų planavimas sudaro sąlygas tvaraus elgesio modeliams ir mažina išmetamųjų teršalų kiekį.
Planuodami, kad kvartale būtų gaminamas ir maistas, ir biodujos, prisidedame prie miesto mitybos ir energijos poreikių tenkinimo, todėl gauname reikšmingą naudą. Tai suteikia galimybę vietoje užauginti apie 2,7 t maisto per metus. Vietinės maisto gamybos nauda yra labai didelė. Maisto atliekos, susidarančios gaminant maistą mieste, gali patenkinti visą vietinės mokyklos elektros energijos ir šildymo poreikį.
Kai 2040 m. ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir elektra varomomis transporto priemonėmis taps norma, anglies dioksido išmetimas sumažės 97 proc. Skatindami ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ir naudojimąsi nauja kolektyvinio, nulinės taršos ir elektrifikuoto transporto forma, keliones automobiliu sumažinsime iki 200 km per mėnesį, t. y. 80 proc., palyginti su dabartine statistika.
Holistinio požiūrio taikymas, kai į kvartalą žiūrima kaip į išteklių centrą, tapo savaime suprantamas. Sisteminis požiūris užtikrina masto ekonomiją ir naujas sąlygas, kurias sukuria dalyvių bendradarbiavimas ir miesto simbiozė, pavyzdžiui, „energijos bendruomenės“. Pradedame nuo sisteminio požiūrio, kurį galima optimizuoti taikant sinergiją visų srautų, poreikių ir išteklių atžvilgiu: šildymo, elektros energijos vartojimo, elektros energijos įkrovimo poreikių, transporto poreikių, vietinės maisto gamybos, biodujų… – visa tai pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Žiediškumas atveria kelią miestams tapti sprendimo dalimi, taikant sisteminį ir holistinį požiūrį, kuris gali suteikti socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę naudą visuomenei. Pasaulio ekonomikos forumas apskaičiavo, kad perėjimas nuo įprastinės veiklos prie gamtai palankių sprendimų diegimo iki 2030 m. galėtų sukurti 10,1 mlrd. JAV dolerių vertės verslo galimybių per metus ir 395 mln. darbo vietų.

Siekiant išsiaiškinti galimybes, iššūkius ir veiksmus, šioje ataskaitoje pristatomi projektai ir siūlomos penkios perėjimo prie žiediškumo kryptys: mąstysenos pokyčiai, ekologinis atsparumas, stebėjimas, atsekimas ir sujungimas, valdymo priemonės ir sisteminis mąstymas. Taip pat pateikėme 15 konkrečių veiksmų, kurių reikia imtis.

Kiekviename šios ataskaitos skyriuje pristatoma kryptis, kuria judant galima tapti žiediniu miestu. Kiekviename iš jų akcentuojamos penkios kryptys, kurias įvardijome kaip esminius procesus, padedančius sukurti klestintį, gyvybingą ir atsparų žiedinį miestą.

1 kryptis: mąstysenos pokyčiai (miestas kaip bendra erdvė)

2 kryptis: ekologinis atsparumas (miestas kaip ekosistema)

3 kryptis: stebėjimas, atsekimas ir sujungimas (miestas kaip pokyčių varomoji jėga)

4 kryptis: valdymo priemonės (žiedinių miestų įgyta patirtis)

5 kryptis: sisteminis mąstymas (kitas žingsnis)

Žiedinis miestas leidžia pereiti nuo švaistymo prie išteklių naudojimo, atsisakant linijinio planavimo ir praktikos, į miesto tinklą įtraukiant žiedinės ekonomikos pagrindus, pirmenybę teikiant tvarioms metodikoms, o ne klimatui žalingam vartojimui, t. y. pakartotiniam naudojimui ir paskirties keitimui, o ne išmetimui.

1 kryptis: mąstysenos pokyčiai

Miestas kaip bendra erdvė. Miesto lygmeniu žiedinė transformacija daro įtaką tam, kaip planuojame savo užstatytą aplinką. Pavyzdžiui, pastatai ir sklypai dažniausiai vertinami pagal jų ribas, mažai dėmesio skiriant kaimyninei aplinkai ir platesniam kontekstui. Čia svarbus vaidmuo tenka žemės savininkams, vystytojams ir savivaldybėms. Toks požiūris riboja sklypo plėtros potencialą ir galimybes sukurti pakankamai kritinės masės žiedinėms sistemoms. Tai ne tik techninė kliūtis, bet ir dar vienas pereinamojo laikotarpio iššūkis: reikia keisti elgseną, pereinant nuo smulkaus masto fragmentiškos praktikos prie bendrų ir integruotų veiksmų.

Nors akivaizdu, kad techniniai aspektai yra labai svarbūs pereinant prie žiediškumo, problemos (ir reikalingas efektyvumo didinimas) yra per daug sudėtingos, kad jas būtų galima išspręsti vien techninėmis naujovėmis. Svarbiausi yra visa apimantys procesai ir projektavimo sprendimai.

Todėl teigiame, kad esminei sprendimo daliai, t. y. socialiniam aspektui, dažniausiai skiriamas nepakankamas dėmesys. Norint sukurti žiedinę aplinką, labai svarbu strategiškai planuoti, projektuoti ir statyti taip, kad visuomenei būtų lengviau prisitaikyti prie žiedinio gyvenimo būdo. Jei susitelksime tik į vieno sklypo ar pastato sprendimo paiešką, naujo gyvenimo, darbo ir keliavimo į darbą ir atgal būdo pasiekti nepavyks. Tad, apie teritorijų žiedinę plėtrą turime mąstyti strategiškai , kas skatintų miestų kvartalus tobulinti savąsias žiedines strategijas ir prisidėtų prie elgsenos pokyčių.

2 kryptis: ekologinis atsparumas

Žmonės yra vienintelės gyvos būtybės šioje planetoje, kurios supranta, kas yra atliekos. Visos kitos gyvos būtybės yra ciklo, kuriame niekas neiššvaistoma ir visi ištekliai panaudojami pakartotinai, dalis.

Mėlynasis ir žaliasis miesto gyvenimas prie Mindemyren kanalo Bergene, Norvegijoje. Viršutinė kanalo dalis ne tik taps vietiniu potvynių keliu, bet ir palengvins žuvų migraciją bei mėlynąjį ir žaliąjį miesto gyvenimą. Apačioje esanti pralaidos konstrukcija bus pritaikyta atlaikyti potvynius 200 metų. Projektas: „Bybanen Utbygging AS“. Vizualizacija: „Sweco“.

Pasaulinio pėdsako tinklo (angl. Global Footprint Network, GFN) duomenimis, 2021 m. liepos 29 d. žmonijos gamtos išteklių poreikis ir gavyba viršijo planetos išteklių atsinaujinimo greitį per vienus metus. Čia akcentuojamas mažėjantis ekosistemų (daugiausia miškų, šlapžemių ir požeminio vandens atsargų) biologinis pajėgumas palaikyti mūsų gamybos, paskirstymo ir vartojimo paradigmas. Nors akivaizdu, kad čia veikia linijinė ekonomika, dažnai pamirštamas kitas aspektas, t. y. ekologinis atsinaujinimas. Britų Kolumbijos universiteto Miestų miškininkystės fakulteto profesorius Cecil Van Konijnendijk pasiūlė taisyklę 3-30-300, skirtą planuoti sveiką miesto želdinių kiekį: kiekvienas žmogus iš savo namų turėtų matyti tris medžius, gyventi kaimynystėje, kurioje medžių laja (arba augalija) dengia ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos, ir būti ne toliau kaip 300 metrų atstumu nuo artimiausios žaliosios erdvės, kurioje galima užsiimti įvairia rekreacine veikla.

Savarankiška miesto medžiagų apykaita

Žiedinį miestų planavimą galime laikyti analogišku ekosistemos medžiagų apykaitai. Jos pagrindus apibrėžia savarankiška sistema be atliekų, kurioje transformacijos procesai vyksta mainais tarp įvairių sistemų, apibrėžiančių miesto ekologiją.

Viena vertus, vyksta nuolatiniai mainai tarp miestų ir biosferos, kuri atlieka daugelį būtinų funkcijų, reikalingų miestams funkcionuoti. Kita vertus, gamtinio kapitalo, kaip unikalaus urbanizacijos kintamojo, buvimas yra miesto regiono gebėjimo teikti labai reikalingas ekosistemines paslaugas rodiklis.

Kitaip tariant, gamtinis kapitalas yra esminė miesto regiono medžiagų apykaitos sistema, todėl miestų ir jų infrastruktūros planavimas, projektavimas ir inžinerija turėtų būti skirti miestams ir jų infrastruktūrai sujungti su jų gamtiniais pagrindais.

Ekosisteminės paslaugos. Parengta pagal „The Millenium Ecosystem Assessment“, 2005 m. Pateiktame paveikslėlyje schematiškai pavaizduotos įvairios paslaugos – nuo aprūpinimo ištekliais ir rekreacijos iki klimato rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie jos.

Ekosisteminių paslaugų vaidmuo atspariame mieste

Kodėl turime vertinti gamtą? Nors akivaizdus, šis klausimas yra visų bandymų užtikrinti tvarią ir atsparią teritorinę plėtrą pagrindas. „Tūkstantmečio ekosistemų vertinimas“ (angl. The Millennium Ecosystem Assessment, MEA), „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. The Economics of Ecosystems and Biodiversity, TEEB) ir kitos neseniai sukurtos priemonės leidžia mums suprasti, kokias nesuskaičiuojamas paslaugas mums gali teikti gamtinės sistemos.

Tradiciškai techninėmis naujovėmis buvo siekiama pakeisti ekosistemines paslaugas žmogaus sukurtais atitikmenimis, pavyzdžiui, nuotekų ir elektros energijos infrastruktūra. Nors industrializacijos eroje jos buvo novatoriškos gerinant mūsų sveikatą ir didinant gerovę, jos skatino technokratinį požiūrį, kuris neleidžia mums suprasti natūralesnio požiūrio į problemų sprendimą naudos.

Turime integruoti natūralias ekosistemas į savo miestus, kad galėtume išnaudoti didžiules vertybes, pavyzdžiui, augmenijos potencialą valyti orą ar užterštą vandenį arba sulaikyti vandenį, kad išvengtume potvynių. Žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros plėtra gatvėse, viešosiose erdvėse ir pastatuose taip pat yra sveikatą stiprinančių ir geresnę gyvenimo kokybę užtikrinančių miestų dalis.

3 kryptis: stebėjimas, atsekimas ir sujungimas

Ar žinojote, kad trečdalis visų šiandien Europoje susidarančių miesto atliekų susidaro iš griovimo darbų? Kokių įrankių reikėtų žiediniam miestui, kad būtų galima naudotis šiomis atliekomis ir šiukšles paversti pinigais? Šiame skyriuje nagrinėjame du įrankius, kuriuos miestai gali naudoti siekdami tapti žiediniais. Šie įrankiai leidžia koordinuoti prekybos rūmų, savivaldybių ir kitų suinteresuotųjų šalių veiklą ir išteklių srautus, siekiant pagerinti visuomenės informuotumą, prieinamumą ir sujungimo galimybes. Skyrių baigiame aprašydami keturis įrankius, leidžiančius diegti inovacijas ir kurti žiedinę ekonomiką.

Trečdalis visų šiandien Europoje susidarančių miesto atliekų susidaro iš griovimo darbų.

Perėjimo prie žiediškumo nauda

Laipsniškas perėjimas prie žiedinės ekonomikos sistemos yra būtinas ateities Europos miestų komponentas. Neseniai atliktame tyrime apskaičiuota, kad žiedinės ekonomikos principų taikymas visoje ES ekonomikoje gali padidinti ES BVP papildomais 0,5 proc., t. y. daugiau kaip 77 mlrd. eurų iki 2030 m., ir sukurti apie 700 000 naujų darbo vietų. Taigi, tiek žiedinės ekonomikos miestams, tiek atskiroms įmonėms verslo argumentai yra akivaizdūs, nes ES gamybos įmonės medžiagoms vidutiniškai išleidžia apie 40 proc. savo lėšų. Uždarojo ciklo modeliai gali padidinti jų pelningumą ir kartu apsaugoti jas nuo išteklių kainų svyravimų, kokie buvo pandemijos metu.

Nuo šiukšlių iki vertybių

Žiedinė atliekų sistema stiprina miesto ekonomiką, nes pinigai ir medžiagos cirkuliuoja visoje vietos teritorijoje. Be to, ji sukuria darbo vietų įvairiose pramonės šakose tiek mažesnėse, tiek didesnėse miesto ar kaimo bendruomenėse.

Pavyzdžiui, tokioms sistemoms įgyvendinti reikalingas tinklas, galintis koordinuoti išteklių, gamybos ir vartojimo ryšius, kad būtų skatinami žiediniai srautai. Skaitmeniniai įrankiai gali padidinti reikiamas sistemos sujungimo galimybes ir palengvinti stebėsenos procesus, suinteresuotųjų šalių santykius ir ciklinius išteklius. Keletas žiedinės ekonomikos įrankių pavyzdžių: medžiagų pasai, išmanioji logistika ir sisteminis kartografavimas.

„Børnehuset Svanen“ bus pirmasis pasaulyje žiedinis vaikų darželis Gladsaxe komunoje, Danijoje. Jis statomas kaip žiedinis pastatas, kuriame naudojamos perdirbtos medžiagos iš buvusios Gladsaxe mokyklos, taip sumažinant atliekų ir CO2 kiekį.

Potenciali rinka ir inovacijos

Remdamasi bendrąja ES rinka ir skaitmeninių technologijų potencialu, žiedinė ekonomika gali sustiprinti ES pramonės bazę ir paskatinti MVĮ verslo kūrimą ir verslumą. Inovatyvūs modeliai, grindžiami glaudesniu ryšiu su klientais, masiniu pritaikymu ir dalijimosi bei bendradarbiavimo ekonomika, ne tik paspartins žiedinę ekonomiką, bet ir mūsų ekonomikos dematerializaciją, todėl Europa taps mažiau priklausoma nuo pirminių medžiagų. Žiedinė ekonomika apima tolesnį patikimos stebėsenos sistemos, padedančios matuoti ne tik BVP, bet ir gerovę, plėtojimą.

4 kryptis: valdymo priemonės

Kai kurios ES valstybės narės, siekdamos pabrėžti neatidėliotinumą, pradėjo rengti vyriausybių žiedinės ekonomikos planus.

– 20 iš 27 ES valstybių narių yra parengusios vyriausybės žiedinės ekonomikos planą.
– 26 proc. jų paskelbti per pastaruosius dvejus metus.
– 58 proc. jų paskelbti per pastaruosius metus.

Žiedinių miestų Europoje įgyta patirtis

Bendradarbiaudami su suinteresuotosiomis šalimis, du Europos miestai – Amsterdamas ir Glazgas – padarė pažangą sėkmingai įgyvendindami žiedinės ekonomikos strategijas.

Amsterdamas

Kalbant apie perėjimą prie žiedinės ekonomikos, Amsterdamas yra pasaulinis lyderis. 2017 m. šis miestas gavo Pasaulio išmaniojo miesto apdovanojimą (angl. World Smart City Award) už novatorišką požiūrį į žiedinę plėtrą, ypač už pastangas vietoje gaminti elektros energiją, mažinti degalų suvartojimą ir efektyviau perdirbti atliekas.

Dalijimasis verte

Kaip ir bet kokios ekonominės transformacijos atveju, įmonės ir institucijos turi gebėti aktyviai dalyvauti žiedinės transformacijos procese. Amsterdamo miestas atlieka tarpininko vaidmenį, sudarydamas tinkamas sąlygas plėtrai, spartindamas mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą bei bendradarbiaudamas su įmonėmis ir partneriais, pvz., Amsterdamo pažangių metropolinių sprendimų institutu ir Amsterdamo taikomųjų mokslų universitetu.

Žiediniai kvartalai

Amsterdamo miesto valdžia taip pat nusprendė, kad žiediniai, į inovacijas orientuoti pirkimai taps nauju standartu. Pavyzdžiui, sparčiai besivystantis Buiksloterham kvartalas bus visiškai žiedinis. Šiame kvartale bus įrengtas biologinių atliekų skaidymo įrenginys (angl. biodigester), kurį prižiūrės „Waternet“ tinklas. Taip Buiksloterham taps bandomuoju pavyzdžiu, kaip iš nuotekų maksimaliai išgauti energiją (dujas bei šilumą) ir išteklius. Visame mieste taip pat įgyvendinama daug kitų mažesnio masto žiedinių iniciatyvų. Pavyzdžiui, Betondorp („betoninio kaimelio“) kvartalas buvo neseniai atnaujintas naudojant perdirbtą betoną.

Didesni skaičiai nei tikėtasi

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad faktinis medžiagų naudojimas Amsterdame yra 61 kartą didesnis, nei manyta anksčiau.

Šiuo metu medžiagų naudojimas vis dar auga, tad norint pasiekti tikslą iki 2030 m. naudoti 50 proc. mažiau pirminių abiotinių medžiagų, reikia pakeisti šią tendenciją. Be to, nauji skaičiavimai rodo, kad medžiagų naudojimo poveikis ekologijai yra didesnis, nei manyta anksčiau. Išmetamo CO2 kiekis dėl vartojimo (3 sritis) viršija visų kitų rūšių išmetamųjų teršalų kiekį Amsterdame. Amsterdamo gyventojai labai palaiko naujus sprendimus.

Glazgas

Glazgo miestas sprendžia sudėtingas problemas, įsišaknijusias „išmetančios“ visuomenės mąstysenoje. Koncepcija, kuria grindžiama žiedinė ekonomika, nėra nauja: populiarūs praeities kartų šūkiai buvo „padaryti daiktus ilgaamžius“ ir „taisyti ir remontuoti“. Kūrimo vietos lygiu, medžiagų tarnavimo laiko pratęsimo, daiktų tausojimo ir taisymo, taip pat pakartotino panaudojimo (kai tik įmanoma) principai iš esmės padeda miestui.

Žiedinis verslas kaip įgalinanti priemonė

Vienas iš Glazgo sėkmės veiksnių yra iniciatyva, pavadinta „Žiedinis Glazgas“. Iniciatyva kilo Glazgo prekybos rūmams bendradarbiaujant su pagrindiniais partneriais – „Zero Waste Scotland“ ir Glazgo miesto taryba. Tai tinklas, atviras bet kokio dydžio įmonėms, kurio nariai dalijasi idėjomis, kaip visame mieste plėtoti įmones, besidominčias, kaip žiedinė ekonomika gali padėti augti verslui ir įgyvendinti klimato kaitos tikslus. Jo žiedinės ekonomikos pranašumo atsiperkamumas verslui ir visuomenei išreiškiamas keturiais privalumais: reputacija, pajamomis, atsparumu ir santykiais.

5 kryptis: sisteminis mąstymas

Jau penkiasdešimt metų Žemės pereikvojimo diena žymi datą, kai žmonijos ekologinių išteklių poreikis per metus viršija planetos išteklių atsinaujinimo lygį per tą patį laikotarpį. Šioje ataskaitoje pabrėžiame, kaip svarbu laikytis holistinio požiūrio į transformaciją tokiose sudėtingose sistemose kaip mūsų miestų aplinka. Tikimės, kad įkvėpėme jus judėti rekomenduojamomis kryptimis, kaip tapti žiediniu miestu ir prisidėti prie to, kad Žemės pereikvojimo diena taptų nebeaktuali.

Kitas žingsnis

Taikydami platesnį požiūrį, galite pasinaudoti įvairesnėmis galimybėmis, padėsiančiomis transformuotis. Labai svarbu atsižvelgti į skirtingus kontekstus ir mastą, skirtingus išteklius ir suinteresuotąsias šalis, taip pat į daugybę žiedinių strategijų, kurias galima taikyti, pradedant nuo atliekų ir baigiant pakartotiniu naudojimu ar perdirbimu.

Šioje ataskaitoje pristatome strategijas, veiksmus, įrankius ir gaires, kurios siūlo įvairius holistinius požiūrius į žiedinių miestų kūrimą ir atskleidžia procesus, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama į technologijas orientuotoje plėtroje. Šie požiūriai gali būti taikomi kelioms išteklių gyvavimo ciklo dalims, siekiant sumažinti pirminių medžiagų poreikį ir cikliškai panaudoti atliekas, taikant naujoviškus gyvenimo, planavimo ir statybos būdus.

Pavyzdžiai apima bendras erdves, infrastruktūrą ir paslaugas; ekologinę infrastruktūrą, kurioje labai vertinamos ekosisteminės paslaugos ir kuri yra natūrali miesto struktūros dalis; socialinio prieinamumo ir įgalinimo galimybes, kylančias iš žiedinių iniciatyvų ir procesų; skaitmeninį medžiagų srautų stebėjimą ir atsekimą per stebėsenos platformas, kurios gali valdyti išteklių žiediškumą ir daugybės suinteresuotųjų šalių tinklą.

Turime atidžiai apsvarstyti strategijas, skirtas elgsenos pokyčiams, pavyzdžiui, norui dalytis erdvėmis, ištekliais ir infrastruktūra, o ne individualiai nuosavybei („susiaurinti“). Vietoj trumpalaikių planų turėtume numatyti perspektyvias strategijas, galinčias praplėsti išteklių naudojimą, pavyzdžiui, modulinį projektavimą, grįžtamąjį ciklą („nuo lopšio iki lopšio“) ir procesus, kurie palengvina pakartotinį naudojimą, taisymą ir pakartotinę gamybą („sulėtinti“).

Siekiant apriboti pirminių medžiagų gavybą, reikėtų ieškoti alternatyvių ir atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, pakartotinai naudoti vandenį, atsinaujinančius energijos šaltinius ir miesto kasybą, kurią vykdant medžiagos gaunamos iš statybos ir griovimo darbų („regeneruoti“). Galiausiai, išteklių ir suinteresuotųjų šalių ryšys visoje sistemoje turi būti gerai koordinuojamas, kad būtų galima užbaigti ciklus – šiuo atveju strategijos labai priklauso nuo bendradarbiavimo daugybės suinteresuotųjų šalių tinkle, kuriame vyksta sinergija. Šiuo tikslu turėtų būti kuriami skaitmeniniai įrankiai, platformos ir kartografavimo priemonės, kad būtų galima lengviau koordinuoti duomenis tarp suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, apie apsikeitimą likutine energija, pakartotinį medžiagų panaudojimą ir perdirbimą bei kitus panaudojimo būdus („naudoti cikliškai“).

Kad pasiektume tikrą transformaciją, turime pereiti nuo pavienių intervencijų prie koordinuotų veiksmų, kurie gali skatinti sisteminę sinergiją. Perėjimą turime vertinti kaip daugiašalį procesą, kuriame atsižvelgiama į įvairias suinteresuotąsias šalis ir kuris jas įtraukia. Bendromis jėgomis galime pereiti nuo skubos prie tarpininkavimo ir nutiesti Europos miestams kelią į žiediškumą. Siekdami parodyti didžiulį visiškai žiedinio miesto potencialą, dalijamės savo unikaliais įsivaizduojamo vidutinio dydžio Švedijos miesto 2040 m., kuriame tikra miesto simbiozė padeda sutaupyti 75 proc. visos reikalingos energijos, skaičiavimais.

Žiedinio miesto vertė 2040 m.

2022 m. balandį Europos Komisija paskelbė 100 miestų, dalyvausiančių ES misijoje „Iki 2030 m. – pažangieji neutralaus poveikio klimatui miestai“. Šie miestai gali naudotis kontroliniu sąrašu, kaip viena iš priemonių, padėsiančių paspartinti reikiamą perėjimą.

Žiedinio miesto koncepcija atitinka pagrindinę ES iniciatyvą iki 2030 m. sukurti 100 klimato atžvilgiu neutralių miestų:

Bendro gyvenimo ir daugiafunkciai pastatai, nenaudojamos erdvės aktyvinimas.
Miestų planavimo koncepcija laikoma analogiška ekosistemos medžiagų apykaitai.
Patobulinta ir bendrai naudojama pėsčiųjų ir dviračių transporto infrastruktūra. Daugumoje šių objektų įrengiamos saulės baterijos ir fotovoltiniai elementai, galintys gaminti atsinaujinančiąją energiją.
Inžineriniai vandens ir nuotekų sprendimai, kuriuose derinamas miestų projektavimas ir biologija.
Miestuose išsaugoma ir neliečiama net 90–100 proc. pastatų ir medžiagų.
Kiekvienas miestas turi turėti savo medžiagų banką ir kartografuoti išteklių srautus.
Jaunimas įtraukiamas į miestų planavimą ir jo nuomonė yra svarbi.

Visame šiame procese pristatoma geriausia patirtis, atvejų analizės ir vadovai, padedantys miestams atkartoti gerąją praktiką ir leidžiantys jiems bendradarbiauti, kad įveiktų kliūtis. Kartu galime kurti ir diegti sprendimus bei tapti pirmaisiais politikos ir praktikos taikytojais, kad pasiektume neutralumą klimato atžvilgiu.

Taip galėsime pamiršti Žemės pereikvojimo dieną ir sukursime miestus ateities vartotojams, kurie save laikys labiau naudotojais nei savininkais ir kuriems poreikis bus svarbiau už norą.

Kontrolinis sąrašas: pradėkite kurti savo žiedinį miestą

1. Mąstysenos pokyčiai – miestas kaip bendra erdvė

Spręskite gyvenimo būdo, informavimo ir socialinės atsakomybės klausimus. Užuot laukę, kol kas nors kitas imsis veiksmų, pasvarstykite: „Kaip aš galiu padėti?“ Turime keisti savo vartojimo ir gamybos modelius – nuo siekio daryti mažiau žalos prie pridėtinės vertės kūrimo.

Veiksmai:

Organizuokite žinių mainų renginius, skirtus švietėjiškai veiklai.
Skatinkite naudotis bendromis (komunalinių paslaugų infrastruktūros, judumo, prekių) paslaugomis ir erdvėmis (gyvenamąja ir darbo infrastruktūra).
Populiarinkite pakartotinį panaudojimą prieš statant naujus statinius, skatindami pritaikyti esamus pastatus ir infrastruktūrą.

2. Ekologinis atsparumas – miestas kaip atspari ekosistema

Kurkite gamta pagrįstus sprendimus, kurie padėtų atkurti gamtines sistemas, kad padidėtų mūsų aplinkos gebėjimas sušvelninti klimatui gresiančius pavojus ir būtų skatinama sveikata bei gerovė miestuose.

Veiksmai:

Atkurkite gamtines sistemas ir plėskite ekologines struktūras miesto aplinkoje.
Naudokite ekologines sistemas kaip miesto infrastruktūrą, skirtą aprūpinti, reguliuoti ir teikti kultūrines paslaugas.
Skatinkite biologinių medžiagų naudojimą.

3. Stebėjimas, atsekimas ir sujungimas – miestas kaip pokyčių varomoji jėga

Stebėkite ir valdykite medžiagų srautus, palengvinkite įvairių pramonės šakų, vietovių ir suinteresuotųjų šalių įsitraukimą. Skaitmeniniai įrankiai ir platformos gali palengvinti išteklių srautų kartografavimą realiuoju laiku ir padėti nustatyti konkrečioms aplinkybėms būdingas atliekų mažinimo alternatyvas, pavyzdžiui, susiaurinti, sulėtinti, regeneruoti ir cikliškai naudoti išteklius.

Veiksmai:

Sukurkite platformą, kuri sujungtų suinteresuotąsias šalis, kad jos galėtų stebėti, atsekti ir kontroliuoti medžiagų srautus mieste.
Sukurkite įrankius, skirtus kartografuoti, įvertinti ir stebėti išteklių prieinamumą mieste, regione ar šalyje.
Sukurkite lyginamosios analizės priemones ir rodiklius, kad būtų galima įvertinti veiksmų pažangą.

4. Valdymo priemonės – miestas kaip tarpininkas

Reguliuokite ir palengvinkite žiedinės sistemos įgyvendinimą pasitelkdami politiką ir priemones – nuo požiūrio „iš viršaus į apačią“ prie požiūrio „iš apačios į viršų“. Teisės aktais, subsidijomis ir novatoriškais verslo modeliais skatinamas ir propaguojamas žiediškumo strategijų įgyvendinimas ir valdymas.

Veiksmai:

Įdiekite atliekų susidarymo kontrolės taisykles ir skatinkite žiedinį išteklių naudojimą.
Sukurkite novatoriškas institucinės, žinių ir finansinės paramos žiedinei praktikai priemones.
Parenkite žiedinės ekonomikos veiksmų planą miesto ar regiono lygmeniu, siekdami apibrėžti savo konkrečios vietovės kontekstines strategijas.

5. Sisteminis mąstymas – išvados

Taikykite sisteminį požiūrį į projektavimą nuo vietinio iki regioninio lygmens ir numatykite, kaip integruoti atskiras suinteresuotąsias šalis, erdvinius komponentus ir išteklių srautus. Nuo požeminės iki antžeminės infrastruktūros, atvirų erdvių ir pastatų – erdviniai sluoksniai turi sudaryti sąlygas papildomai sinergijai tarp išteklių srautų ir atitinkamų galutinių naudotojų bei suinteresuotųjų šalių.

Veiksmai:

Mąstykite masteliais – nuo vietovės iki regiono.
Skatinkite suinteresuotųjų šalių įsitraukimą.
Skatinkite žiedinių teritorijų (kvartalų ir rajonų) plėtrą.

Norite sužinoti daugiau apie žiedinį miesto vystymą?

Susisiekite su mumis ir užduokite klausimus ar pasidalykite savo pamąstymais.
El. paštu: urbaninsight@swecogroup.com

APIE AUTORIUS

Amanda Borneke yra žiedinės ekonomikos specialistė ir tvarumo konsultantė, dirbanti Švedijoje. Ji entuziastingai siekia kurti miestus ne šiandienos, bet ateities vartotojams. Amanda dalyvavo įvairiuose žiedinės transformacijos projektuose, įskaitant biurų, gyvenamųjų namų ir pramonės objektų vystymą. Ji daugiausia dėmesio skiria miestų planavimo pertvarkymui, kad naudą pajustų tiek gyventojai, tiek pati planeta. Amanda yra sertifikuota „ReGeneration 2030“ žiedinės veiklos vadovė ir 2021 m. gavo „Clarence-Moberg“ apdovanojimą.

Felipe Gonzalez yra architektas ir miestų projektuotojas. Šiuo metu jis yra „Sweco Belgium“ žiedinės ekonomikos vyr. ekspertas. Turintis patirties sprendžiant sudėtingas urbanistines ir visuomenines problemas įvairiose pasaulio vietose, jis specializuojasi įtraukiosios urbanistikos, žiedinės ekonomikos, sisteminio mąstymo ir erdvinio ekonominio planavimo srityse. Felipe skatina žiedinį ir sisteminį mąstymą, tyrinėdamas erdvinių sąlygų, išteklių srautų ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių ryšius, pereinant nuo vietinio prie regioninio masto.

Charlie Gullström yra „Sweco Architects“ (Švedija) mokslinių tyrimų ir inovacijų vadovė. Ji yra architektė ir tyrėja, turinti patirties žiedinių miestų, miestų inovacijų ir dalijimosi ekonomikos srityse. Dabartiniuose projektuose ji tiria suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir žiedinės ekonomikos modelius kvartalo mastu, siekiant palengvinti dalijimąsi turtu ir ištekliais bei sumažinti energijos vartojimą, pasitelkiant miesto simbiozę. Ji taiko verte grindžiamas metodikas ir dalyvaujamąjį projektavimą, kad padėtų miestams siekti neutralumo klimato atžvilgiu kartu su socialinio tvarumo tikslais, įgyvendinant ES miestų misiją iki 2030 m.

Naudinga informacija

Ataskaita anglų kalba

Ataskaita „Ateities kūrimas pasitelkiant žiedinius duomenis“ – įrankiai „žaliajam auksui“ išgauti

Žiediškumo link – pristatome naująją 2022 m. „Urban Insight“ temą!

https://www.swecourbaninsight.com/