„Sweco“ analizė: Europai reikia tikslingesnių investicijų, kad vandens infrastruktūra taptų atsparesnė

Vandens infrastruktūros atsparumo didinimas Europai yra strategiškai svarbus uždavinys. Naujoje „Sweco“ iniciatyvos „Miesto įžvalgos“ (Urban Insight) ataskaitoje nagrinėjama, kaip savivaldybės ir vandentvarkos įmonės gali reaguoti į didėjantį spaudimą, kurį kelia klimato kaita, sausros, potvyniai, energetikos sektoriaus sukrėtimai, kibernetiniai incidentai ir senstanti infrastruktūra. Ataskaitoje raginama iš esmės keisti požiūrį į investicijas: nebeapsiriboti infrastruktūros elementų keitimu reaguojant į iškilusias problemas, o pereiti prie rizika grindžiamo atnaujinimo ir lankstesnių vandens sistemų.

Vandens paslaugų teikėjai visoje Europoje šiuo metu į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą kasmet investuoja apie 52,5 mlrd. eurų. Tačiau daugelis vandens tinklų sensta greičiau nei yra atnaujinami, o Europos Komisijos vertinimu, kasmet trūksta apie 23 mlrd. eurų investicijų. Ataskaitoje „Europos vandens infrastruktūros pertvarka“ pabrėžiama, kad svarbu ne tik tai, kiek Europa investuoja, bet ir tai, kaip tikslingai šios investicijos paskirstomos.

„Europos vandens infrastruktūros iššūkis – ne tik susidėvėjusių infrastruktūros elementų atnaujinimas. Ne mažiau svarbu užtikrinti sistemų atsparumą ir jas projektuoti taip, kad būtume pasirengę ateities iššūkiams. Todėl turime klausti ne tik, kiek investuoti, bet ir kur bei kada šios investicijos sukurs didžiausią vertę. Teikdamos pirmenybę investicijoms pagal gedimų riziką, poveikį paslaugų teikimui ir infrastruktūros objekto svarbą visai sistemai, savivaldybės ir vandentvarkos įmonės gali sustiprinti ilgalaikį savo sistemų atsparumą“, – sako Kasparas Gražinskas, „Sweco Lietuva“ vandentvarkos skyriaus vadovas.

Ataskaitoje „Sweco“ ekspertai savivaldybėms, vandentvarkos įmonėms ir politikos formuotojams rekomenduoja keturis strateginius vandens infrastruktūros planavimo, atnaujinimo ir valdymo pokyčius:

Nuo reaktyvaus keitimo prie rizika grindžiamo atnaujinimo
• Nuo atskirų objektų prie tarpusavyje susijusių sistemų
• Nuo fiksuotų investicijų planų prie adaptyvių investavimo kelių
• Nuo duomenų rinkimo prie sprendimų, priimamų pasitelkiant skaitmenines priemones ir dirbtinį intelektą.

„Sweco“ analizė taip pat atskleidžia, kokio masto infrastruktūros atnaujinimo iššūkis laukia Europos. Dabartiniu investavimo tempu geriamojo vandens tinklams pakeisti prireiktų nuo maždaug 90 metų Belgijoje iki 1 000 metų Suomijoje. Lietuvoje šis laikotarpis siektų 333 metus, o keliose kitose Europos šalyse – nuo 120 iki 200 metų.

Naujausi „Sweco“ klientų projektai visoje Europoje rodo, kaip minėtą požiūrį galima taikyti praktikoje:

Džersis: integruotas skaitmeninis modeliavimas parodė, kad nevalytų nuotekų išleidimą į St Aubin įlanką galima sumažinti 90 %.
Vokietija: dinaminis modeliavimas padeda įgyvendinti tikslines priemones nuotekų valymo pajėgumams didinti.
Švedija: eksploataciniai duomenys padeda nustatyti investicijų į siurblines prioritetus.
Nyderlandai: „Sweco“ prisideda prie itin svarbių nuotekų sistemų atnaujinimo ir atsparesnės apsaugos nuo potvynių kūrimo.

Daugiau informacijos rasite ATASKAITOJE.

Apie „Sweco“ iniciatyvą „Miesto įžvalgos“
„Miesto įžvalgos“ – „Sweco“ ekspertų rengiamų analitinių ataskaitų serija, kurioje įvairūs miestų plėtros aspektai nagrinėjami gyventojų požiūriu. Ankstesnę ataskaitą rasite čia.